Aggression by the Soviet Union and the occupation of Lithuania in 1940-1990

Neteisėtą Baltijos šalių aneksiją nulėmusio Molotovo-Ribentropo pakto vertinimai Lietuvoje yra vieningi. Vis dėlto jo aplinkybių tyrimas padeda geriau suprasti konstitucionalizmo raidą Lietuvoje – kodėl sovietų teisinis palikimas nėra Lietuvos konstitucinės tradicijos dalimi ir kodėl Lietuvos Respublikos tęstinumas buvo teisinis pagrindas 1990 m. atkurti nepriklausomybę. Straipsnyje analizuojami 1940 m. sovietų veiksmai Lietuvoje, atsižvelgiant į tarptautinę teisę ir platesnį to meto tarptautinį kontekstą. 1939 m. Molotovo-Ribentropo pakto slapti susitarimai tarp Vokietijos Reicho ir SSRS buvo atspirties taškas vykdyti prievartinius veiksmus. Todėl straipsnis pradedamas tarptautiniu teisiniu Molotovo-Ribentropo pakto vertinimu, siekiant parodyti, kad 1940 m. jis grindė sovietų veiksmus. Taip pat aptariama Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) 1949 m. vasario 16 d. deklaracija, kurioje buvo numatyti pagrindiniai būsimos valstybės teisinės santvarkos konstituciniai principai. Daugelį tų principų įkūnijo 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vienas svarbiausių 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos aspektų – apibrėžta Lietuvos valstybės geopolitinės orientacija į demokratinį Vakarų pasaulį. Ši nuostata nulėmė ir kolektyvinės gynybos principą, skatino tarybą kreiptis į demokratinį pasaulį su prašymu padėti Lietuvai išsivadavimo kovose. Pagrindinis LLKS tarybos tikslas buvo laisvos, demokratinės ir nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas