Does mass media influence political participation in Lithuania?

Demokratinėse šalyse žiniasklaida yra tarpininkė tarp visuomenės ir valdžios institucijų. Žiniasklaidos priemonėmis skleidžiama informacija turėtų garantuoti minimalų visuomenės politinių žinių lygį ir užtikrinti prasmingą balsavimą, dalyvavimą organizacijų veikloje ir protesto akcijose. Šio straipsnio tikslas – išsiaiškinti, koks tradicinių žiniasklaidos formų ir naršymo internete poveikis dalyvavimui politiniuose veiksmuose. Išanalizavus Lietuvos gyventojų apklausų duomenis straipsnyje daromos išvados, kad Lietuvos piliečių politinės žinios labiausiai priklauso nuo domėjimosi kriminaliniais įvykiais žiniasklaidoje, lyties ir išsilavinimo. Politinės žinios turi tiesioginį poveikį balsavimui ir pinigų aukojimui, sumažindamos dalyvavimo rinkimuose, pinigų aukojimo ir 2 proc. pajamų mokesčio skyrimo organizacijoms kaštus. Politinės žinios yra tarpinis kintamasis tarp radijo laidų klausymosi dažnumo, dalyvavimo rinkimuose ir pinigų aukojimo.According to the normative theory of democracy, information disseminated by mass media ought to provide a minimal level of political knowledge. The focus of this paper is the impact of the use of traditional mass media and the Internet on political participation. Drawing on the surveys conducted in Lithuania in 2005 and 2010, the paper concludes that the Internet has not caused a radical change in the use of traditional mass media. Political knowledge in Lithuania depends on the level of public interest in criminals, gender and education. Political knowledge is an intervening variable between frequency of listening to the radio programmes and participation in elections as well as being charitable, i. e. donating money