Incarcerated masculinities

Remiantis tyrimo metu trijuose Lietuvos pataisos namuose (Vilniaus, Alytaus ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje) atliktais 60 pusiau struktūruotų interviu ir nuteistųjų bylų analize, straipsnyje analizuojamas nuteistųjų vyriškumo konstravimas. Pasitelkiant hegemoninio vyriškumo analizės prieigas (Connell 2005; Messerdhmidt 2012) ir vyriškumo kalėjimo aplinkoje tyrimus (Abrams et al. 2008; Curtis 2014; Kupers 2005) aptariama hipervyriškos laikysenos svarba Lietuvos įkalinimo įstaigose. Tyrimo metu identifikuotos ir analizuotos hipervyriško, tradicinio ir „žmogiško“ vyriškumo formos. Tyrimas rodo, kad hipervyriška laikysena nėra dominuojanti, ją palaiko trečdalis tyrime dalyvavusių įkalintų vyrų. Tarp laisvės atėmimo bausmę atliekančių vyrų dominuoja tradicinio vyriškumo forma, kurią galima vadinti pritampančia, nepretenduojančia užimti aukščiausios pozicijos hierarchijos viršūnėje, tačiau palaikančia tradicinius vyriškumo bruožus. Taip pat vyriškumo analizė rodo, kad nuteistiesiems itin svarbu pritapti ir reprezentuoti vyriškumą taip, kaip to reikalauja įkalinimo įstaigos aplinka ir neformalios nuteistųjų taisyklės. Todėl, remiantis Ervingo Goffmano (2000) dramaturgijos teorija, prasminga kalbėti apie tinkamą savęs pateikimą ir vyriško fasado valdymą. „Žmogiškos“ vyriškumo formos analizė patvirtina Mahuyos Bandyopadhyay (2006) tyrimo įžvalgas, pabrėžiančias, kad vyriška tvirtybė ar hipervyriška laikysena nėra vienintelis vyriškumo išteklius. „Žmogišką“ vyriškumo formą palaikantys nuteistieji siekia įgyvendinti vyriškumą neapsiribodami pataisos namų sienomis, šių vyrų susitelkimas į gyvenimą už pataisos namų ir grįžimą į visuomenę padeda jiems įkalinimo sąlygomis išgyventi.Analyzing 60 semi-structured interviews conducted in three Lithuanian correctional houses (Vilnius, Alytus and Pravieniškės) and prisoners’ criminal records, the article discusses the construction of incarcerated masculinity. Focusing on the definition and theoretical perspectives of hegemonic masculinity (Connell 2005; Messerdhmidt 2012) and using insights of imprisoned masculinity research (Abrams et al. 2008; Curtis 2014; Kupers 2005), the article analyzes the role of hypermasculinity within Lithuanian prisons. The empirical results reveal three forms of masculinity: hypermasculinity, traditional and “human” masculinity named after prisoners’ self-definitions. One third of the research participants maintained hypermasculinty and half of them supported traditional masculinity. The author argues that traditional masculinity based on toughness, male dominance, emotional balance, and loyalty is dominant in Lithuanian prisons. However, the form of traditional masculinity rejects aggressiveness as one of its characteristic features. The interviews demonstrate that prisoners emphasize the importance of an adaptation to informal prison rules and the proper presentation of self. Therefore, it is meaningful to discuss the presentation of self and management of a masculine front following Goffman’s (2000) dramaturgical theory. Eventually, a “human” form of masculinity proves that hypermasculine behaviour is not the only recourse of masculinity in prisons. The research participants who maintained the “human” form constructed their masculinities by referring to the resources related to life after imprisonment