Vadovo kompetencijų įtaka mokyklos tobulinimui

Mokyklos vadovų kompetentingo vadovavimo ir kompetencijų ugdymo(si) svarbą nuolatinės švietimo sistemos kaitos sąlygomis akcentuoja ir Lietuvos švietimo politikos dokumentai. Tai aktualizuoja mokyklų vadovų plataus spektro kompetencijų ugdymosi ir jų nuolatinio plėtojimo, kompetencijų ugdymo sistemos modernizavimo, kompetencijų ugdymo renginių kokybės užtikrinimo problematiką. Remiantis nuoseklumo principu, kompetencijų ugdymo procesas turi apimti pirminio rengimo, įvedimo į pareigas ir nuolatinio kompetencijų tobulinimo etapus. Sistemingumo principas atsiskleidžia karjeros švietimo srityje koncepcijoje. Tad mokyklų vadovų kompetencijų ugdymas turėtų būti nuoseklus, sistemingas procesas, suderintas su mokyklų vadovų karjeros etapais ir specifiniais poreikiais bei lūkesčiais. Šios vadovų išugdytos kompetencijos mokyklos bendruomenei laiduoja švietimo paslaugų (edukacinių ir socialinių) efektyvumą, rezultatyvumą, naudingumą ir prieinamumą.School leadership is now an education policy priority around the world. As countries are seeking to adapt their educational systems to the needs of contemporary rapidly evolving society, expectations for schools and school leaders are changing. School leadership practice has been greatly influenced by changes in educational governance and school contexts. Many researchers agree that school leaders are crucial for school success and sustainable educational reform, and there is a strong need for leaders who demonstrate key attributes and qualities of professionalism. In these circumstances, the attention should be drawn to professional training and development opportunities for school leaders as well as to knowledge and skills that today’s school leaders should possess in order to manage schools successfully