His name must be written in gold letters in the pages of Lithuanian history

Istorikės Genovaitės Gustaitės straipsnis skirtas vyriausiojo Lietuvos rabino Chaimo Buršteino laiškui, kuriame arkivyskupas Jurgis Matulaitis (1871-1927) Vilniaus vyskupas, nuo 1987 m. - Palaimintasis) iškeliamas kaip „nepaprasta asmenybė, išskirtinis žmogus, kuris gynė žydų teises gelbėjo žydus pogromo metu“. Čia skelbiamas laiškas (pirmą kartą perskaitytas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje 2013 m. gruodžio 4 d. per Chanukos šventę) yra istorinės reikšmės, nes mūsų vartotojiškoje visuomenėje net kapitalinių darbų (tokių kaip „Lietuvos žydai“, „Lietuvos istorija“, „ Vilnius savas ir svetimas", žinynų apie litvakus ir t. t.) autoriai (tiek vietiniai, tiek užsieniečiai) J. Matulaičio nežino, jo pavardės nemini, į Solomono Atamuko „Lietuvos žydų kelią“ nepasižiūri.The article by the historian Genovaitė Gustaitė is devoted to a letter by the Lithuanian chief rabbi Chaim Burštein, in which Archbishop Jurgis Matulaitis (1871-1927, Bishop of Vilnius from 1918 to 1925, beatified in 1987) is held up as a ‘wondrous personality, an exceptional man, who protected the rights of the Jews [...] who saved Jews during the pogroms'. Made public here for the first time (it was read out to the Lithuanian Jewish [Litvak] community on 4 December 2013, during the celebration of Hanukkah), the letter has a historical value, as in our consumerist society, even authors (local andforeign) of major works (such as 'The Jews of Lithuania', ‘A History of Lithuania’, 'Vilnius Close and Foreign', and directories about Litvaks) do not know about Matulaitis, do not mention his name, and do not look at 'The Road of Lithuanian Jews’ by Solomon Atamuk