Typology of the Sapieha sacral foundations in the Grand Duchy of Lithuania at the turn of the XVII century

Sapiegų giminė yra žinoma ne tik savo politine veikla LDK, bet ir kaip mecenatai. Sapiegų inicijuoti fundaciniai aktai apima ne tik šventyklas, bet ir vienuolynus, cerkves, šventųjų mišių fundacijas, altorių, špitolių ir mokyklų fundacijas. Straipsnyje pristatoma Sapiegų, visų pirma, Leono ir jo jauniausiojo sūnaus Kazimiero Leono plati visuomeninė veikla. Šio tyrimo atveju fundacinės veiklos analizė neapima katalikų bažnyčių ir altorių, kurie yra atskiros studijos objektu. Atskiruose straipsnio skyriuose nagrinėjami Sapiegų funduoti vienuolynai; pravoslavų cerkvės ir unitų cerkvės; mišių fundacijos; špitolės; parapijinės mokyklos. Leonas Sapiega (1577–1633) iš pradžių buvo pravoslavas, po to perėjo į protestantus, o galiausiai konvertavo į katalikus. Jis pasižymėjo fundaciniu aktyvumu katalikų ir unitų bažnyčiose. Tai galima paaiškinti jo noru pademonstruoti savo kaip kataliko uolumą ir religingumą, nes jis daugiausiai fundavo būtent katalikų sakralinius objektus. Lietuvos didysis maršalka Jonas Stanislovas Sapiega, nors ir disponavęs dideliais turtais, kaip fundatorius nepasižymėjo, kas gal siejasi su jo silpna sveikatos būkle. Kazimieras Leonas, jauniausias Leono Sapiegos sūnus, tęsė savo tėvo plačią fundacinę veiklą, tačiau daugiau užbaiginėjo tėvo pradėtas fundacijas nei inicijavo naujas. Abu Leono sūnūs savo įtaka ir prestižu vis dėlto neprilygo tėvui. Tačiau vertinant visos Sapiegų giminės įnašą į sakralinių objektų fundacijas, tai ji visos LDK mastu buvo itin reikšminga.In the Sapieha family it was its main representative – Lew Sapieha, who was not only a recognized political activist but also a renowned founder. He founded numerous sacral objects – among them: parish churches, religious congregations, schools, hospitals and the Mass foundations. A conspicuous part of the founded objects was built on the Sapieha land. Lew Sapieha – originally a member of the Orthodox Church, then a Protestant and finally a Catholic – as a convert, was profoundly involved in the Catholic and Unite Churches activities. Jan Stanisław Sapieha, Great Lithuanian Marshal, could not boast similar achievements. Despite having a large estate, which became even bigger after his marriage with Anna Scholastyka Chodkiewicz, the number of his foundations is not big. It was Lew Sapieha’s youngest son – Kazimierz Leon, who continued his father activity. Yet, it is to be stated that he focused on finishing his father’s foundations rather than creating his own ones. This weak engagement of Lew Sapieha’s sons in social activities resulted form several factors, such as health problems (in the case of Jan Stanisław). It is not to be neglected that Lew Sapieha’s sons were born as Catholics, and thus, did not have to prove they belonged to this denomination. Moreover, unlike their father, they were not bound to painstakingly build their careers and prestige. The rich typology of the Sapieha sacral foundations reflects the family’s great input into foundational activities in the Grand Duchy of Lithuania