Help services for women experienced violence in close environmental

Tyrimo tikslas – įvertinti pagalbos institucijų teikiamą pagalbą moterims, patyrusioms smurtą artimoje aplinkoje. Derintos kokybinė ir kiekybinė tyrimų strategijos. Kokybinio tyrimo metu pusiau struktūriniu interviu būdu apklaustos šešios 45 metų amžiaus ir vyresnės moterys, patyrusios smurtą artimoje aplinkoje ir tyrimo metu gaunančios paslaugas pagalbą teikiančiose institucijose (PTI). Interviu analizuoti kokybinės turinio analizės metodu. Kiekybinis tyrimas atliktas anketinės apklausos būdu. Į pateiktą klausimyną atsakė 71,43 proc. PTI vadovų. Duomenys analizuoti naudojantis statistinių duomenų paketu SPSS 15.0 for Windows. Tyrimo metu nustatyti aspektai, trukdantys ir skatinantys informantes kreiptis pagalbos. Prie pagalbos paieškas trukdančių aspektų priskirta: pagalbos organizavimo spragos, asmeninės savybės, neigiamas visuomenės požiūris, socialinio tinklo ypatumai. Visos informantės teigė, kad pagalbos kreipėsi tik įvykus krizinei situacijai. PTI suteikta pagalba vertinta teigiamai, dalis informančių teigė gavusios pagalbą iš socialinės aplinkos bei religijos. Interviu metu atsiskleidė įvairesnės pagalbos (psichologinės, teisinės) skirtingose PTI trūkumas ir jos kokybės bei efektyvumo spragos. Anketinėje apklausoje dalyvavusių PTI vadovų apklausos rezultatų duomenys atskleidė gaunamos pagalbos galimybes. Nustatyta, kad daugiausia PTI teikiamos informavimo, psichologo bei socialinio darbuotojo konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugos. Trečdalyje PTI nebuvo nė vieno visu etatu dirbančio darbuotojo. 30 proc. PTI tyrimo metu nedirbo nė vieno psichologo, tik 45 proc. PTI moterys galėjo gauti teisininko pagalbą. Tik pusė PTI galėjo suteikti paslaugas smurtą patyrusioms moterims po 17 valandos bei savaitgaliais. Tarpsektorinis bendradarbiavimas vyksta su policija, vaiko teisių apsaugos ir savivaldybių socialinėmis tarnybomis, tačiau su minėtomis institucijomis bendradarbiauja ne visos PTI ir ne visos šį bendradarbiavimą vertina kaip labai naudingą. Nors smurtą patyrusios moterys jaučia sunkias fizines, socialines bei dvasines smurto pasekmes, tačiau kreiptis pagalbos neskuba dėl visuomenės palaikymo stokos, pagalbos organizavimo trūkumų, asmeninių savybių. Siekiant užtikrinti tinkamą pagalbą smurtą patyrusioms moterims būtina psichologo, teisininko pagalba, geresnis tarpsektorinis bendradarbiavimas, patogesnis pagalbą smurtą patyrusioms moterims teikiančių PTI darbo laikas.The aim – to evaluate support provided by institutional service providers for victims of domestic violence. Qualitative and quantitative methods were used. In qualitative study semi-structured interviews were done with six 45 years and older women who have suffered from domestic violence and received services in special institutions. Interviews were analysed using qualitative content analysis. A quantitative survey was conducted using self administrated questionnaire with 71.4 % response rate of service providers. The quantitative data were analysed with statistical package SPSS 15.0 for Windows. Risk and protective factors that encouraged the informants to seek for help were identified. Risk factors include: the organizational shortage, public attitude to violence, individual characteristics, and aspects of social network. All informants stated that applied for aid only after violence has occured. Quality of services in the institutions was rated positively, in addition some informants mentioned support from the social setting and religion. Besides that, lack of some services (for ex. psychological, legal assistance) in different institutions was revealed, as well as gaps of quality and efficiency. Data of service providers showed variety of the services. It was found that most common is informational support, also psychosocial support and mediation. One third of institutions didn’t have any full-time employee, 30 % didn’t have psychologist, 55 % - lawyer. Only half institutions could provide services after 5 p.m. and on the weekends. Inter-sectoral collaboration exists with police, child ombudsmen and municipality social services, but not all SP collaborate with these institutions and not all SP rate collaboration as very effective. Violated women suffer from difficult physical and psycho-social consequences, but delay support services due to lack of public attitude to violence, organizational shortage of services, individual characteristics. Access to services is insufficient; there is a lack of psychological and legal support, inconvenient working hours, also poor inter-sectoral collaboration