Europos Sąjungos sanglaudos politikos įgyvendinimo tendencijos ir ypatybės šalyse senbuvėse ir naujokėse

Europos Sąjungos auganti tarptautinė veikla ir svarbus vaidmuo pasaulio ekonomikoje nukreipti visų pirma į naujų ES narių ekonomikos raidą ir ekonominės krizės padarinių įveikimą. Šio proceso metu iškyla įvairių klausimų. Kodėl kai kurios ES narių ekonomikos atsigauna greičiau po ekonominės krizės, o kitų šalių narių ekonomikos stagnuoja, esant artimiems nuliui arba net neigiamiems augimo tempams? Kokie teigiami ir neigimai pokyčiai įvyko naujokėse ir senbuvėse ES šalyse narėse? Ar ES išplėtimas ir naujų narių priėmimas yra ekonominiu požiūriu pateisinamas? Ar ES plėtra eina teisingu keliu? Kuriuo atveju priėmus sprendimą dėl ES plėtros padarytos klaidos? Šis procesas iškelia tiek naujų grėsmių, tiek plėtros galimybių. Ar situacija bus palanki darniam ir efektyviam ES ekonomikos augimui, priklausys nuo sėkmingo ES sanglaudos politikos įgyvendinimo ir atsako į naujus iššūkius įgyvendinant sanglaudos politiką ateityje. Socialinė ir ekonominė sanglauda yra solidarumo tarp ES šalių narių ir ES teritorinių regionų išraiška. Tikslas yra pasiekti subalansuotą ES šalių narių ir regionų plėtrą, mažinant struktūrinius netolygumus tarp šalių ir regionų bei skatinant lygias galimybes visiems. Sanglaudos politika turi didelę įtaką ES šalių ekonomikai, mažindama ekonominius skirtumus ir skatindama aplinkosauginę ir socialinę plėtrą. Ji taip pat vaidina svarbų vaidmenį paskirstant ES struktūrinių fondų lėšas, padedant švelninti ekonominės krizės pasekmes ES šalių narių ekonomikoms, gyventojams ir verslui. ES šalys narės pasižymi dideliais ekonominės raidos lygio skirtumais, galima sakyti, kad ES yra įvairių greičių Europa: senų ir naujų ES šalių narių socialinė ir ekonominė raida ženkliai skiriasi. Be to, ES šalys narės (apimant dvi šalių grupes) pasižymi ekonominės ir socialinės sanglaudos konvergencija bei divergencija.The European Union’s increasing international activity and significant role in the world economy attaches the growing importance to the processes taking place in the economic life of the new Europe in the context overcoming the consequences of economic crisis. A variety of questions arise in the process, such as why is it that some EU economies overcome the crisis more successful on their development, whereas other economies are in stagnation, with a near zero or negative growth rates? What changes, both positive and negative, have taken place in the economies of old and new EU Member States? Is the enlargement of the EU economically justified? Is the development of the EU heading in the right direction? Were mistakes made in adopting the decision for the EU enlargement? This process carries both new threats and opportunities for development. Whether the situation will be favourable for the sustainable and effective development of the EU economy depends on the implementation of the EU’s cohesion policy and the response to the new challenges of the pursued cohesion policy in the future. Social and economic cohesion is an expression of solidarity among the Member States and regions of the EU territorial level. The aim is to achieve balanced development throughout the EU by reducing structural disparities among countries and regions and promoting equal opportunities for all. Cohesion policy has a major impact on the economies of the Member States, reducing economical differences and promoting environmental and social development. It has also played a crucial role with European Structural funds helping to cushion the impact of the crisis on the economies of the EU Member States, their citizens and businesses. The EU Member States are characterized by the large disparity in the development level – it can be said that the EU is a multi-speed Europe: the EU old members’ and the EU new members’ social and economic development varies significantly. Moreover, EU countries (including the two groups inside) show convergence and divergence processes of economic and social cohesion at the same time