Economic regulation of public goods from agriculture

Pastaruoju metu keičiasi Europos visuomenės požiūris į kaimą ir žemės ūkį. Kaimas -jau nebe gamybos, bet ir vartojimo erdvė, o žemės ūkis - ne tik prekinių gėrybių kūrėjas, bet ir atviros erdvės, aktyvaus kultūrinio kraštovaizdžio formuotojas, etnokultūros paminklų ir jos gyvosios raiškos puoselėtojas. Besikeičiantis visuomenės požiūris j žemės ūkį, kai vietoje „kiekybės žemiausia kaina" svarbiausi tampa kili dalykai - maisto kokybė, vartotojų sveikata ir gyvulių gerovė, biologinės įvairovės, kaimo kraštovaizdžio bei aplinkos išteklių vertės, taip pat šeimos ūkių, vietinių kultūrų bei kaimo tradicijų išsaugojimas. Mokslininkai bei politikai ėmė ieškoti naujų instrumentų, leidžiančių intcrnalizuoti išorės efektus žemės ūkyje, užtikrinančių optimalią žemės ūkio teikiamų viešųjų gėrybių pasiūlą. Per paskutinius du dešimtmečius Europos Salių mokslininkai vis plačiau nagrinėja žemės ūkio išorės efektų ekonominio reguliavimo ir viešųjų gėrybių teikimo klausimus. Susidomėjimą žemės ūkio išorės efektų ekonominiu reguliavimu ir viešųjų gėrybių teikimo skatinimu lėmė neigiama intensyvaus produktyvistinio žemės ūkio įtaka aplinkai, maisto kokybei, gyventojų sveikatai, kaimų gyvybingumui (sunyko tradiciniai kaimo amatai, dėl didėjančio darbo našumo sumažėjus darbuotojų poreikiui atsirado migracijos iš kaimo vietovių problcma).Tarptautinės prekybos liberalizacijos sąlygomis iškyla problema, kaip suderinti žemės ūkio viešųjų gėrybių teikimo ekonominį reguliavimą su laisvosios prekybos reikalavimais.In the latter years the attitude of European society towards countryside and agriculture is changing. Countryside has become a space of consumption ralher than production environment. Moreover agriculture is characterised not only as the creator of private goods, but also as designer for modelling open environment and active cultural heritage, as well as upholder of (cthno) cultural valuables and its viability. Because of overexploitation of natural resources and rural territory, intensive agriculture is not a priority in nowadays society. It is noticed that proper farming positively affects rural environment and community without any harm to environment. Beyond its primary' functions of supplying food and raw materials, agricultural activity can also shape landscape, provide natural resources and preserve bio-diversity. Multifunctional agriculture provides public goods or positive environment recreation services protects, natural resources and rural landscape. Agriculture contributes to fulfilling societal goals like viability of rural areas and their development, provides healthy food, preserves cultural heritage. Agriculture may also have positive effects on other economic sectors such as tourism. Agricultural outcomes vary widely based on farming practices and farm size. Expecting positive impact on environment, it requires state regulation and support through subsidy or other policy mechanisms. Esthetic values of countryside, farmers' employment and the changes of income level depends on the way how effectively the system of regulation public goods and its compensation will function