Globalization in Western Europe and the Baltic States

Apibendrinant globalizacijos sąvoką galima teigti, kad šis terminas apibūdina didėjančią pasaulio ekonomikų ir visuomenių integraciją, ribų tarp atskirų šalių išnykimą dėl tarptautinės prekybos ir kapitalo, idėjų ir žmonių judėjimo, kultūros ir technologijų perdavimą, ir kūrimą ir vystymą naujų tarpnacionalinių taisyklių. Straipsnio tikslas yra atidžiau pažvelgti į globalizacijos proceso kilmę ir jos vystymąsi Vakarų Europoje bei išraišką Baltijos šalyse nuo jų pirmos nepriklausomybės laikotarpio. Analizė atskleidė, kad nepalankiausia istorinė situacija ir dalinai geografinė vieta lėmė, kad Baltijos šalių ryšys su globalizacijos procesu buvo fragmentiškas, kintantis ir atsiliekantis nuo sėkmingai dalyvaujančios globalizacijoje Vakarų Europos. Proceso atvirumas buvo kelis kartus sustabdytas dėl užsienio okupacijos. Nepaisant ekonominių, politinių sunkumų ir spaudimo, pirmos nepriklausomybės laikotarpiu Lietuva, Latvija ir Estija pademonstravo puikius tarptautinės prekybos ir logistikos infrastruktūros vystymo rezultatus. Tačiau globalizuotis politiškai buvo daug sudėtingesnė užduotis, ir visos Baltijos šalių pastangos integruotis su kitomis šalimis visiškai nepavyko. Atgavus nepriklausomybę 1990 m., Baltijos seserys vėl įšoko į globalizacijos traukinį. Įvykdyti liberalizavimo, makroekonominio stabilizavimo, restruktūrizacijos ir privatizavimo, esmines teisines ir institucines reformas nebuvo lengva užduotis, bet per pastarąsias dvi dekadas Baltijos šalys tai padarė ir nuveikė dar daugiau.This paper is an analysis carried out on the process of globalization, its historical perspective in Western Europe and the three Baltic States – Lithuania, Latvia and Estonia after gaining their first independence in 1918. The core problem of the article, which the authors attempt to answer, is: how the process of globalization has been developing and influencing societies and economies in Western Europe and fragmentarily in the Baltic States in the course of history. The process of globalization in Western Europe and in the Baltic States is full of contrasts and has not been linear since the very beginning. Modern scientific literature proposes many ways of dividing and grouping globalization process into periods (stages). The most acknowledged is the division of the process into three main periods: the first period (from 1490 to 1890), the second period (from 1891-1989), and the third period (1990- until now). In contrast to Western Europe, the openness of Lithuania, Latvia and Estonia, to globalization process in the historical timeframe, is fragmented. The process of integration has been stopped several times due to foreign occupation. The consequence – The Baltics are still considered (though advanced) as transition economies