Development and role of the underground and alternative press (1944-1987)

Straipsnyje analizuoja 1944-1987 m. Lietuvos pogrindžio spaudos leidyba ir platinimas, išryškinami jos žanrai ir tipologija, įvertinama jos reikšmė visuosmenei. Sovietmečiu siekiant atsispirti nutautinimui, išlaikyti istorinę atmintį, tikėjimą, atmesti valdžios brukamą gyvenseną ir ideologiją, ginti žmogaus teises reikėjo spaudos, kuri atspindėtų realius gyvenimo reiškinius. 1944 metais tokių uždavinių įgyvendinimo ėmėsi ginkluoto pasipriešinimo dalyviai. Partizanų apygardos ir rinktinės leido laikraščius, įvairius proginius atsišaukimus, kuriuos platino tarp gyventojų. Spaudoje buvo aprašomi svarbesni vietos įvykiai, baudėjų įvykdytos egzekucijos, partizanų kovos, paminimos valstybinės ir religinės šventės. Daugelis partizanų kūrė eilėraščius ir dainas, rašė dienoraščius. Nuo partizaninio karo pabaigos iki 1972 m. labiausiai paplitusi pasipriešinimo forma buvo lokalios pogrindžio organizacijos ir grupės, kurios dažniausiai buvo K G B atskleidžiamos joms išleidus pirmąjį laikraščio numerį ar vos vieną kartą išplatinus atsišaukimus. Sektinu pavyzdžiu pasirodė rusų disidentų Maskvoje nuo 1965 m. leidžiamas savilaidos informacinis leidinys „Chronika tekuščich sobytij“ (Einamųjų įvykių kronika), kuris spausdindavo informaciją ir apie įvykius Lietuvoje bei kitose respublikose. 1972-ųjų kovo 19 d. pasirodęs pirmasis Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos (toliau tekste - „Kronika") numeris buvo naujo pasipriešinimo sovietinei totalitarinei sistemai etapo pradžia. Lietuvos pogrindžio spauda gausumu, ypač 1975-1980 metų laikotarpiu, išsiskyrė visoje Rytų Europoje.The Lithuania underground press printing and distribution in the period of 1944-87 are analysed in the article, with its genres and typology highlighted, its social importance assessed. During the soviet times, press reflecting actual life was highly needed in order to resist denationalisation, to preserve historical memory, faith, to reject the style of living forced by the authorities, to protect human rights. In 1944, the fighters of the armed resistance committed themselves to fulfil this task. Partisans' counties and units published newspapers, various occasional proclamations, which were distribution among the population. Major local events, executions committed by the authorities, partisans' fights were described, national and religious celebrations were mentioned in the press. Majority of partisans were writing poems and songs, diaries. From the end of the partisan war till 1972, the most popular form of resistance was local underground organisations and groups, which usually were exposed by the KGB once the first issue of their newspaper was published or once their proclamations were distributed for the first time. The example to be followed was independent information publication called "Chronika Tekuschtschich Sobytij" (Chronicles of the Current Events) issued by the Russian dissidents in Moscow since 1965, where information also about the events taking place in Lithuania and other republics was published. The first issue of the Lithuanian Chronicle of the Catholic Church published on 19 March 1972 (hereinafter referred to as the Chronicle) marked the beginning of the new stage of the resistance to the soviet totalitarian regime. The Lithuanian underground press stood out from the whole Eastern Europe by its abundance, in particular, in the period 1975-1980