National museums in Lithuania: a story of state building (1855-2010)

Lietuvos nacionalinių muziejų istorija gali būti suskirstyta į periodus, paremtus tautinio valstybingumo formomis, muziejais-raktais ir politinių opozicijų laikysenomis-raktais. 1. Pirmieji vieši muziejai – Baublys – vietinės istorijos muziejus (1812), ir Vilniaus senovės muziejus (1855–1863) – buvo įkurti Lietuvos-Lenkijos aristokratų, kurie buvo suinteresuoti politine ir archeologine Lietuvos istorija kaip opozicija Rusijos imperijai. 2. Pirmieji valstybiniai muziejai (1918–1940) – Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Čiurlionio dailės galerija – buvo įkurti Lietuvos intelektualų ir pozicionuojami kaip „tautinio panteono“ dalis Kaune. Opozicija Lenkijai, kuri okupavo Vilnių. 3. Centralizuotos muziejų sistemos įkūrimas (1940/1944–1990). Oficiali muziejų paskirtis buvo sovietinė propaganda, atitinkanti marksizmo-leninizmo liniją, bet Lietuvos intelektualai kūrė muziejus pasiremdami XIX amžiaus etninės tautos modeliu. Tyli opozicija komunistiniam režimui, užmirštant holokaustą. 4. Nacionalinių muziejų sistemos konsolidacija (1990–2010). Centralizuota sovietinė administracinė sistema buvo ir sunaikinta, ir pakeista, siekiant pabrėžti etninio lietuviškumo svarbą, tautos kūrimą per istoriją, archeologiją ir kultūrą. Opozicija Vakarų populiariajai kultūrai ir kitiems pastebėtiems neigiamiems globalizacijos aspektams. Šiuo periodu pradedami svarstyti holokausto ir komunistiniai nusikaltimai.History of Lithuanian national museums can be divided into periods based on national statehood forms, museums-keys and political opposition postures-keys. 1. The first public museums - Baublys – local history museum (1812) and Vilnius Ancient Museum (1855-1863) – were founded by Lithuanian-Polish aristocrats, who were interested in the political and archaeological history of Lithuania as the opposition to the Russian Empire. 2. The first national museums (1918-1940) – Vytautas Magnus War Museum and Čiurlionis Art Gallery – were founded by Lithuanian intellectuals and positioned as a part of “national pantheon” in Kaunas. The opposition to Poland that occupied Vilnius. 3. The establishment of a centralized system of museums (1940/1944-1990). The official purpose of museums was Soviet propaganda corresponding Marxism-Leninism line, but Lithuanian intellectuals established museums referring to ethnic nation’s model from the 19th century. The silent opposition to the communist regime forgetting the Holocaust. 4. Consolidation of national museums’ system (1990-2010). Centralized Soviet administrative system was destroyed and replaced in order to emphasize the importance of ethnic Lithuanian identity, creation of nation through history, archaeology and culture. The opposition to Western popular culture and other observed negative aspects of globalization. At this time Holocaust and communist crimes are begun to be considered