Parliamentarians of Lithuania (15th-18th centuries)

Straipsnyje aptariamos svarbiausios LDK parlamentaru biografinio žodyno (XV–XVIII a.) rengimo problemos, nušviečiama atskirų laikotarpių ir aspektų specifika. Daroma išvada, kad žodynas turėtų suregistruoti visus galimus išsiaiškinti parlamentarus ir pateikti kaip įmanoma išsamesnes, objektyvesnes žinias apie juos, ypač apie parlamentinę veiklą. Žodyno duomenys turėtų svariai prisidėti prie XV–XVIII a. Lietuvos politinio ir parlamentinio elito tyrimų, sudaryti sąlygas naujų metodų, pirmiausia prozopografinio – kolektyvinės biografijos metodo taikymui bei atitinkamiems tyrimų rezultatams pasiekti. Nustačius maksimalų LDK parlamentarų skaičių, išsiaiškinus jų parlamentinės karjeros „laiptelius“, socialinį statusą ir kitus niuansus, galima bus geriau suvokti LDK parlamentinės sistemos specifiką, atsivers platesnės galimybės gautus duomenis lyginti su Lenkijos bei Vakarų Europos valstybių analogiškais parlamentinės praktikos pavyzdžiais. Be to, būtų galima geriau išryškinti LDK politinio žemėlapio konfigūracijas.The article discusses key problems of compiling a biographical dictionary of parliamentarians in the Grand Duchy of Lithuania (15th–18th centuries) and covers peculiarities of individual periods and aspects. The work concludes that the dictionary should record all potentially identifiable parliamentarians and provide as detailed and impartial information on them, especially their parliamentary activity, as possible. Dictionary details should make a significant contribution to the research on Lithuania’s political and parliamentary elite of the 15th–18th centuries, and enable the application of new methods, in particular a prosopographic – collective biography – method, and the achievement of appropriate research results. Determination of the maximum number of parliamentarians in the Grand Duchy of Lithuania, their parliamentary career ladder, social status and other nuances will make it possible to have a better understanding of peculiarities of the parliamentary system in the Grand Duchy of Lithuania, and will open up wider opportunities to compare obtained data with similar examples of parliamentary practice in Poland and Western European states. In addition, it would allow better highlighting of configurations of the political map of the Grand Duchy of Lithuania