Connections between stress coping and health complaints in university students sample

Tyrimo tikslas – nustatyti universiteto studentų naudojamų streso įveikimo strategijų, nusiskundimų sveikata ir jų pokyčio per semestrą sąsajas. Tyrimas vyko dviem etapais – semestro pradžioje ir pabaigoje. Pirmajame etape dalyvavo 714 Vytauto Didžiojo universiteto studentų (154 vaikinai ir 560 merginų). Po trijų mėnesių tyrimas buvo atliktas pakartotinai. Abiejuose tyrimo etapuose dalyvavo 359 tiriamieji (90 vaikinų ir 265 merginos). Tiriamųjų amžius 18-42 metai (20 + 2,1). Streso įveikimo strategijoms tirti naudotas „Stresogeninių situacijų įveikimo klausimynas“ (Coping Inventory for Stressful Situations, CISS), kurio į problemą, į emocijas ir į vengimą orientuotos streso įveikimo skalės pasižymi aukštu vidiniu suderinamumu. Nusiskundimai sveikata tirti autorių sudarytu klausimynu, kuris apima 16 su stresu labiausiai sietinų psichosomatinių simptomų. Nustatyta, kad dažniausiai universiteto studentai stresogeninėse situacijose naudoja į problemą orientuotą streso įveikimo strategiją. Labiausiai studentams būdingi nusiskundimai sveikata: nuovargis, galvos skausmai, nugaros skausmai, kurie gali būti susiję su stresogeninėmis situacijomis. Dažnesnis studentų į problemą orientuotos įveikimo strategijos naudojimas ir retesnis į emocijas orientuotos įveikimo strategijos taikymas yra susijęs su mažesniu nusiskundimų sveikata skaičiumi semestro pradžioje, kontroliuojant sociodemografinius veiksnius. Į vengimą orientuota streso įveikimo strategija su nusiskundimų sveikata skaičiumi semestro pradžioje nesisiejo. Taip pat nustatyta, kad studentų, semestro pradžioje mažiau besiskundžiančių sveikata, dažnesnis į emocijas orientuotos streso įveikimo strategijos naudojimas susijęs su nusiskundimų sveikata pagausėjimu semestro laikotarpiu.Researchers do not come into conclusion talking about connections between stress coping and health. Different aspects of health differently connect with stress coping strategies. Moreover, connections differ due to cultural background, sociodemografic variables and different stressful situations. The prognostic value of stress coping forecasting health complaints after period of time is also not clear enough. Purpose – is to ascertain connections between stress coping, health complaints and changes of those complaints during semester. The study was conducted in two stages, at the beginning and in the end of the semester. The first phase involved 714 (154 male, 560 female) students from Vytautas Magnus University. After three months, the second phase of research was conducted. 359 (90 male, 265 female) students participated in both phases of research. Students aged from 18 to 42 years (20 + 2,1). Stress coping strategies were measured by Coping Inventory for Stressful Situations (CISS). Health complaints were measured by questionnaire composed by authors. It was found, that the most often used stress coping strategy of students’ is problem – oriented. The most frequent health complaints of students: headache, backache and fatigue. More frequent use of problem – oriented stress coping strategy and the less frequent use of emotion – oriented stress coping strategy is associated with smaller number of health complaints regardless of sociodemografic factors. Avoidance – oriented stress coping strategy is not associated with health complaints in students sample. It also was found that the more frequent use of emotion – oriented stress coping strategy is associated with increase of health complaints during semester taking into account smaller initial number of health complaints