Impact of acts of the Constitutional Court on law-making

Konstitucinė jurisdikcija yra pripažinta šiuolaikinės Vakarų demokratijos dalis. Teisės aktas, kad ir kokia institucija būtų jį priėmusi, negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriame konstatuojamas šio akto nekonstitucingumas. Straipsnyje siekiama kompleksiškai išnagrinėti Konstitucinio Teismo jurisprudencijos įtaką teisėkūrai ir joje dalyvaujančioms institucijoms. Straipsnyje atskirai aptariama: kodėl reikalinga teisėkūros subjektų (pirmiausia parlamento) teisminė kontrolė ir kokios yra šios kontrolės istorinės prielaidos; Konstitucinio Teismo nutarimų poveikio teisėkūros subjektams teisiniai pagrindai; kaip Lietuvoje vykdoma Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Prezidento išleistų aktų konstitucinė kontrolė, kokių problemų kyla įgyvendinant Konstitucinio Teismo baigiamųjų aktų rezoliucines dalis ir jo doktriną, kokios yra Konstitucinio Teismo baigiamųjų aktų rezoliucinių dalių ir doktrininių nuostatų neįgyvendinimo priežastys; galimi konstitucingumo vykdymo stebėsenos būdai. Konstatuojama, jog Konstitucija netoleruoja tokios situacijos, kai atitinkamas teisėkūros subjektas (įstatymų leidėjas) vengia, delsia priimti atitinkamus įstatymus, kitus teisės aktus, kuriais, vadovaujantis Konstitucinio Teismo nutarimuose pateikta oficialia Konstitucijos nuostatų samprata, būtinas atitinkamai pakoreguotas teisinis reguliavimas, Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausia Konstitucijai.Constitutional jurisdiction is a recognised part of modern Western democracy. A legal act irrespective of what institution adopted it cannot be applied from the day when a decision of the Constitutional Court stating that this act is unconstitutional is published officially. The aim of the article is a comprehensive analysis of the impact of jurisprudence of the Constitutional Court on law making and institutions participating in it. It is separately discussed why judicial control of legislative institutions (primarily the Parliament) is required and what historical presumptions for this control are; what the legal basis for the impact of the decisions of the Constitutional Court on legislative institutions is; how constitutional control of acts adopted by the Seimas of the Republic of Lithuania, the Government of the Republic of Lithuania and the President of the Republic of Lithuania is executed in Lithuania, what problems are faced when implementing resolutionary parts of conclusive acts of the Constitutional Court and its doctrine, why resolutionary parts of conclusive acts of the Constitutional Court and doctrine provisions are not implemented; possible ways of monitoring the implementation of constitutionality. It is stated that the Constitution does not tolerate a situation when a respective legislative institution (legislator) avoids, procrastinates the adoption of respective laws and other legal acts which are required for respective adjustment of legal regulation recognised as being in conflict with legal acts of a higher legal force, primarily the Constitution, by the decision of the Constitutional Court in accordance with the official conception of the provisions of the Constitution provided in the decisions of the Constitutional Court