Iškritimas iš mokyklos - nusivylimo, nedalyvavimo ar socialinės atskirties problema? Mokyklos lygmens praktikų dirbant su romų moksleiviais analizė

Straipsnyje remiamasi Hodgson (1999) atlikta analize, kaip skirtingas ankstyvo iškritimo iš mokyklos priežasčių suvokimas (įvardijamas kaip nusivylimas, nedalyvavimas ir socialinė atskirtis) veda prie skirtingų prevencinių priemonių kūrimo. Straipsnyje konstruojant tyrimo modelį, skirtą analizuoti Lietuvos mokyklose taikomas praktikas su iš ugdymo proceso beiškrentančiais romų (čigonų) moksleiviais, atkreipiamas dėmesys į panašumus tarp Hodgson (1999) pateikto modelio ir Levitas (1998) atliktos socialinės atskirties diskursų (moralinių skurdžių, socialinės integracijos ir perskirstymo) analizės. Šie du analizės instrumentai straipsnyje yra sujungiami, pasiūlant iš dalies naują analizės metodą, kuris yra pritaikomas Lietuvos atvejui. Straipsnio pabaigoje pateikiamas ir kritiškas tokio analizės metodo įvertinimas, atkreipiant dėmesį į kitas švietimo lauko tyrimo galimybes.Paper draws on Ann Hodgson’s analysis of how different perceptions of reasons for dropping out of school (disaffection, non-participation and social exclusion) lead to divergent policy proposals for tackling the problem. The reader’s attention is drawn to similarities between Hodgson’s insights and Ruth Levitas’s analysis of social exclusion discourses (moral underclass, social integration and redistribution). Using the framework of these two studies, the school policies towards Roma schoolchildren in Lithuania are analysed. The article concludes with some critical remarks on the analytical framework proposed by Hodgson and draws attention to other possible methods of analysis of the educational field