Political worldview in the great dictionary of Lithuanian language (state, law, goverment)

Straipsnyje pristatomos teorinės prielaidos ir moksliniai faktai, pagrindžiantys prielaidą, kad Lietuvių kalbos žodyno (toliau – LKŽ) leksikografiniai straipsniai yra ypatingai sukurtas kolektyvinis diskursas, kuriame atsispindi lietuvių pasaulėjauta ir pasaulėžiūra. LKŽ galima naudoti kaip objektą kalbinės bendruomenės verčių sistemos tyrimams. Vertybinę situaciją rodo žodžio iliustracijų pateikimas. Teorinėms prielaidoms pagrįsti nagrinėjami trijų politinę vertę turinčių žodžių – valstybė, įstatymas, valdžia – leksikografiniai straipsniai. Gautieji rezultatai parodė, kad valstybė LKŽ pristatoma su nostalgija ir kaip „buvusi“. Romantizuota senąja Lietuvos valstybe didžiuojamasi. Jos erdvė brėžiama tarp artimiausiųjų kaimynų. Jaučiama grėsmė dėl didelių kaimynų, tapatinantis su mažomis valstybėmis (valstybėlė, valstybukė). Svarbiausias valstybės atributas – kalba. Valdžios pasakojimas LKŽ rodo, kad, skirtingai negu valstybės atveju, lietuviai su valdžia turi aktyvų santykį. Tačiau lūkesčiai, susiję su ja, yra materialiniai. Valdžia gera, kai ką nors duoda. Valdžios pasakojime yra ir visa Lietuvos istorija: lietuvių valdžia, lenkų valdžia, caro valdžia. Politinio stabilumo jausmo lietuvių tapatybė neturi, tai rodo valdžios pasakojimo veiksmažodžių semantika. Įstatymo diskursas LKŽ rodo, kad svarbiausi pasakojimo veikėjai yra du tarybiniai įstatymai ir valdovas, kuris baudžia. Rezultatai rodo, kad LKŽ galima naudoti kaip objektą kalbinės bendruomenės verčių sistemos tyrimams. Gautieji rezultatai atspindi nacionalinį pasaulėvaizdį iki XX amžiaus pirmosios pusės.The article introduces theoretical assumptions and scientific facts substantiating the presumption that lexicographical articles in the Dictionary of the Lithuanian Language (hereinafter referred to as “DLL”) are a specially created collective discourse reflecting Lithuanian attitude and world outlook. DLL can be used as a subject for the research of the value system of the linguistic community. The value situation is shown by the provision of word illustrations. Lexicographical articles of three words – state, law and authority – with a political value are examined to substantiate theoretical assumptions. The results indicate that in DLL a state is presented with nostalgia and as “former”. A romanticised old state of Lithuania evokes a sense of pride. Its space is drawn between its nearest neighbours. Lithuania identifying itself as a small state feels that a threat is posed by large neighbours. The language is the state’s key feature. An authority discourse in DLL shows that Lithuanians have an active relationship with authority, which is different in the case of the state. Authority-related expectations are, however, material. Authority is good when it gives something. The authority discourse also contains the entire history of Lithuania – Lithuanian authority, Polish authority and czar authority. Lithuanian identity does not have a sense of political stability, which is demonstrated by the semantics of verbs in the authority discourse. A law discourse in DLL shows that the key actors of the discourse are two Soviet laws and a punishing ruler. Results indicate that DLL can be used as a subject the research of the value system of the linguistic community. The results obtained reflect a national world outlook before the first half of the 20th century