Die Litauische Minderheit in Polen im historischen und gegenwärtigen Kontext

Darbe siekiama atskleisti lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje istorinį ir dabarties kontekstą. Autorė nagrinėja Lietuvos ir Lenkijos istoriją, šių šalių santykių istorines peripetijas. Aptariamas lietuvių skaičius ir pasiskirstymas Lenkijoje skirtingais laikotarpiais, lietuvių mažumos Lenkijoje atsiradimo ir gyvavimo istorinės aplinkybės, situacija po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Atskiros knygos dalys skirtos lietuvių draugijoms ir organizacijoms, lietuvių bažnytinėms bendruomenėms Lenkijoje, lietuviškoms mokykloms ir ugdymui lietuvių kalba. Daug dėmesio skiriama lietuviškai spaudai ir lietuviškų knygų leidybai. Aprašomi lietuvių kultūros paminklai, esantys Lenkijoje ir vadinamasis paminklų „karas“. Konstatuojama, kad nepaisant to, jog lietuvių mažuma nėra gausi, ji yra aktyvus ir savarankiškas Rytų Europos kultūros elementas. Autorė mano, kad nėra pagrindo teigti, jog lietuviai Lenkijoje yra ypatinga etnografinė lietuvių tautos dalis: pagal savo kalbos ypatybes, liaudies kultūrą, papročių ir kitas savo etninio identiteto ypatybes ši mažuma nesiskiria nuo savo kaimynų iš Dzūkijos Lietuvoje. Kita vertus, pažymima, kad ilgas gyvenimas ne Lietuvoje ir ypatinga nacionalinės mažumos padėtis uždėjo tam tikrą antspaudą šių žmonių savimonei, kasdieniam gyvenimui, kalbinei situacijai ( jaunoji karta jau yra dvikalbė), socialinei – ekonominei veiklai. Autorė pabrėžia, kad dabartiniai Lenkijos įstatymai atitinka tarptautinės teisės normas ir užtikrina visas tautinių mažumų teises bei saugo tautines mažumas nuo diskriminacijos.The paper seeks to reveal the historical and present-day context of the Lithuanian national minority in Poland. The author analyses Lithuania’s and Poland’s history and the historical peripeteias of the relations of these countries. The number of Lithuanians and their distribution in Poland at different periods, the historical circumstances of the appearance and existence of the Lithuanian minority in Poland, as well as the situation after restoration of Lithuania’s independence are discussed. Separate parts of the book are focused on Lithuanian societies and organisations, Lithuanian church communities in Poland, Lithuanian schools and education in the Lithuanian language. Considerable attention is paid to Lithuanian press and publication of Lithuanian books. Lithuanian cultural monuments in Poland and the so-called “monument war” are described. The paper states that despite the fact that the Lithuanian minority is not abundant, it is an active and autonomous cultural element of Eastern Europe. The author considers that there is no ground for stating that Lithuanians in Poland are a special ethnographic part of the Lithuanian nation: this minority does not differ from its neighbours in the Dzūkija region in Lithuania by its language peculiarities, folk culture, customs and other peculiarities of its ethnic identity. On the other hand, the author notes that a long life not in Lithuania and the specific situation of the national minority put a seal on these people’s self-awareness, daily life, language situation (the young generation is bilingual), and social-economic activities. The author emphasises that the current Polish laws correspond to the norms of international law and ensure all rights of national minorities as well as protect them from discrimination