Analysis of anger expression and control and psychosocial problems in older adolescents

Tyrimo tikslas – nustatyti vyresniųjų paauglių pykčio ekspresiją ir kontrolę bei pykčio rodiklių sąsajas su internaliais ir eksternaliais sunkumais, socialine kompetencija bei empatija. [...] Nustatyta, kad pykčio (būsenos ir bruožo) intensyvumas teigiamai reikšmingai susijęs su paauglių internaliais ir eksternaliais sunkumais: stipriausias ryšys nustatytas su taisyklių laužymu ir agresyviu elgesiu bei bendru sunkumų lygiu. Išorinė ir vidinė pykčio ekspresija teigiamai reikšmingai susijusi su paauglių internaliais ir eksternaliais sunkumais (ypač su taisyklių laužymu ir agresyviu elgesiu) bei neigiamai reikšmingai koreliuoja su visais empatijos rodikliais (kognityviniu ir emociniu empatijos komponentais). Paaugliams su stipresne pykčio ekspresija buvo būdingos intensyvesnės pykčio (būsenos ir bruožo) reakcijos; labiau pyktį kontroliuojančių paauglių pykčio reakcijos buvo silpnesnės. Pykčio kontrolė yra svarbus paauglių socialinės adaptacijos veiksnys: stipresnė jo kontrolė teigiamai koreliuoja su paauglių socialiniu aktyvumu ir socialine kompetencija, taip pat su empatiniu įsijautimu ir perspektyvos suvokimu. Tyrimas nepatvirtino išorinės ir vidinės pykčio kontrolės sąsajų su paauglių internaliais sunkumais (nerimastingumu, depresyvumu, somatizacija). Pykčio (būsenos ir bruožo) intensyvumas bei pykčio ekspresija yra svarbus vyresniųjų paauglių psichosocialinių sunkumų rizikos veiksnys. Geresnė pykčio kontrolė susijusi su didesniu paauglių socialiniu aktyvumu ir kompetencija bei geresne empatija.The objective of this study was to investigate the relationship between the self-reported anger expression and control as well as social competence, empathy and the presence of internalizing and externalizing problems in a sample of the Lithuanian adolescents. Methods. Participants included 16–18 (M = 16,33; SD = 0,59) years old high school students (N = 200) from several administrative regions; 120 of whom were girls and 80 boys. In a study the following methods were used: STAXI-2 (C. D. Spielberger, 1999), ASEBA/YSR (T. M. Achenbach & L. A. Rescorla, 1991) and IRI (M. H. Davis, 1980). Results. The results of this study indicate that intensity of anger (including state and trait) is positively and siginificantly related to internalizing and externalizing difficulties; the highest ratings in anger were associated with aggressive and rule-breaking behaviour as well as with common difficulties’ level. Results suggest that adolescents who are higher in anger expression have higher internalizing and externalizing problems. Results suggest that adolescents apt to higher anger expression have more intensive anger (state and trait) reactions; adolescents able to better control their anger have weaker anger reactions. Overall, results suggest that anger control is a crucial factor in the adolescents’ social adjustment: a higher control is positively correlated with the adolescents’ social activity and competence in addition to empathy (perspective taking and emotional concern). The control of anger was not related to internalizing symptoms (anxiety, depressivity, somatic complaints): adolescents with internalizing problems also express their angry emotions in nonconstructive, external ways. Conclusions. The intensity of anger (state / trait) and expression of anger are an important risk factor of psychosocial problems in older adolescents. The higher ratings in anger control are associated with adolescents’ higher social activity and competence as well as a higher level of empathy