Lietuvos finansinės strategijos įžvalgos matmenys

Nacionalinė finansų strategija yra bendrosios valstybės valdymo bei ūkio plėtros perspektyvos sudedamoji dalis. Tačiau finansų sistema gali būti ir lemiama užtikrinant šios plėtros tvarumą dėl sparčiai plėtojamų tarptautinių bankininkystės bei elektroninių atsiskaitymų tinklų įtakos visai ekonomikai. Straipsnio tikslas yra aptarti tas prielaidas bei kitus matmenis, kurie galbūt praverstų tolesniame Lietuvos finansų plėtros strategijos rengimo procese. Atsainus Lietuvos finansininkų sutikimas su bet kuriais Europos Bendrijos reikalavimais mūsų derybose prieš pasirašant stojimo sutartį be deramų finansinių nuostolių kompensacijų šaliai jau neigiamai atsiliepė gyventojų skurdinimu – ne tik dėl skuboto atsisakymo nuo atominės energetikos eksploatacijos pratęsimo (iki alternatyvių tinklų suformavimo), bet ir dėl atsisakymo nuo daugelio Europos Sąjungos socialinės paramos išmokų – didėjant nedarbui dėl restruktūrizavimo ir pan. atvejais. Tarp pirmaeilių nacionalinės finansų strategijos prioritetų bei problemų, atsižvelgiant tiek į šalies dabarties, tiek ir ateities reikmes, nurodytinos šios: tolesnės integracijos į Europos finansų sistemos institucijas ypatumai artimiausiu valstybės plėtros periodu ir tolimesnėje perspektyvoje; pinigų politikos, valstybės ir socialinės apsaugos biudžetų tvarios plėtros bei jų koordinacijos prielaidų, atsižvelgiant į beužsitęsiančios krizės pasekmes, užtikrinimo galimybės; adekvatus nacionalinės finansų infrastruktūros tobulinimas; naujų pinigų bei atsiskaitymų priemonių ir technologijų alternatyvų įvertinimas, ir kt.The National Financial Strategy is an integral part of the general perspective of the state administration and the economic development. However, the system of finance can be determined by ensuring the sustainability of this development due to the impact of the rapidly expanded networks of international banking and electronic settlements on the entire economy. The article aims to discuss those preconditions and other measurements, which could serve in the further process of drafting of the Lithuanian finance development strategy. The perfunctory consent of Lithuanian financiers with any European Community’s requirements set during our negotiations prior to signing the Accession Treaty without proper compensations for financial losses of the state has had negative consequences for our residents. It was caused not only by the speedy refusal to continue the nuclear power operation (prior to the formation of alternative networks), but also by the refusal of a number of social assistance pensions of the European Union in cases of unemployment caused by reorganisation and in similar cases. The following priorities and problems should be mentioned among the key priorities and problems of the national financial strategy with regard to present and future needs of the state: peculiarities of the further integration into institutions of the European finance system in the nearest period of the national development and in the long view; possibilities for assuring preconditions for sustainable development of the fiscal policy, state and social security budgets and coordination thereof with regard to outcomes of the on-going crisis; adequate improvement of the national finance infrastructure; assessment of new monetary and settlement measures and technological alternatives, etc