Individas, tauta, valstybė

Individas, tauta ir valstybė yra susiję daugybe tarpusavio priklausomybių, kurias lemia kultūriniai, politiniai, ekonominiai ir dar kitokie veiksniai. Šie subjektai turi istorinį matmenį, taigi be paliovos keičiasi, kai ką praranda ir įgyja naujo, patiria pakilimus ir nuosmukius, tačiau išlieka vis tie patys, nors kartais ir neišlieka. Turima galvoje lietuvis kaip individas, lietuviai kaip tauta, Lietuva kaip nepriklausoma valstybė. Istorinis matmuo – tai beveik dvidešimt Nepriklausomybės metų. Apie juos kalbant prisimenama kai kas iš praeities – tai sovietinės okupacijos penkiasdešimtmetis. Pamiršus šį laikotarpį ir to meto žmonių patirtį, gali būti sunkiai suprantami kai kurie mūsų dabartinės visuomenės reiškiniai. Straipsnio objektas – aptariamo laikotarpio būsenų ir pokyčių apžvalga ne tik aprašomuoju, bet ir vertinamuoju požiūriu. Straipsnyje analizuojami Lietuvos visuomenės perėjimo iš komunistinio režimo į demokratijos ir rinkos ekonomikos laikotarpio socialiniai, politiniai ir kultūriniai pokyčiai bei susidariusi dabartinė jos situacija.Šie Lietuvoje vykę procesai nagrinėjami bendrajame pokomunistinių valstybių raidos kontekste.Paliečiama žmogaus individualių pastangų ir susidariusių objektyvių socialinių bei poltinių sąlygų sąveikos problema. Kompetentingai naudojamasi tarptautiniu tyrimų bei empirinių situaciją apibūdinančių duomenų kontekstu.Individual, nation and state share many interdependencies, which are predetermined by cultural, political, economic and other factors. These subjects have their historical dimension, therefore they are continuously changing, something losing and something new gaining, experiencing rises and falls, but they all remain the same, though sometimes they do not remain. Bearing in mind a Lithuanian as an individual, Lithuanians as a nation, while Lithuania as an independent state. The historical dimension is nearly twenty years of Independence. When talking about these years, something from the past, i.e. fifty years of the soviet occupation is recalled. If that period and the experience of the then people are forgotten, some phenomena of our present society can be difficult to understand. The object of the article is a review of the states and changes of the period in question in both descriptive and assessing approaches. The article analyses the transit of Lithuanian society from communist regime to democracy and social, political and cultural changes of the market economy period, and its present situation. The processes that took place in Lithuania are analysed in the general context of post-communist states development. The issue of the interaction between person's individual efforts and objective social and political conditions formed is briefly discussed. The context of international researches and empiric data describing the situation is competently used