Ruling elite of Vilnius townsmen in the second half of the 17th century (1662-1702)

Knygoje aptartas 1662-1702 m, Vilniaus miesto valdantysis elitas. Pasirėmus prozopografiniu metodu, mikroistorijos nuostatomis, pasinaudojus gausiais archyviniais šaltiniais, išskirti ir nustatyti asmenys, 1662-1702 m. sudariusieji Vilniaus miesto valdantįjį elitą, atskleistos svarbiausios savivaldos institucijų, kurias valdė minėtieji asmenys, funkcionavimo ypatybės; išanalizuoti esminius valdančiojo elito kolektyvinės biografijos bruožai; aptarta valdančiojo elito reikšmė santykiuose su miesto ir valstybės institucijomis; atskleisti esminiai jo gyvenimo būdo elementai. XVII a. antrosios pusės Vilniaus miesto valdančiajam elitui priklausė 103 asmenys: vaitai, burmistrai, tarėjai, šuolininkai, šuolininkų teismo ir tarybos raštininkai. Svarbiausia priklausymo valdančiajam elitui sąlyga - pakliuvimas į 1568 m. nobilitacine privilegija formaliai įbajorinamą miesto valdininkų grupę. Savivaldos pagrindą sudarė šuolininkų teismo, tarybos ir magistrato, vaito institucijos. Svarbiausi kolektyvinę valdančiojo elito biografiją formuojantys bruožai buvo municipalinė karjera, socialinė kilmė, religinė priklausomybė, turtinė padėtis, giminystė, profesinė sudėtis, išsimokslinimas ir teritorinė kilmė. Valdantysis elitas iš kitų miestiečių išsiskyrė privilegijuota padėtimi, užmunicipaline karjera ir gyvenimo būdo bei mentaliteto ypatybėmis. 1568 m. nobilitacinė privilegija buvo svarbiausias teisinis aktas, paveikęs ne tik socialinę ir politinę valdančiojo elito padėtį, tačiau ir buities bei kultūros ypatybes. Valdančiojo elito nariai suvokė savo išskirtinumą bei pabrėžė jį.The book discusses the ruling elite of the City of Vilnius in 1662–1702. By employing the prosopographic method and microhistorical attitudes as well as vast archive material, the author singles out and identifies the persons, who comprised the ruling elite of the city of Vilnius in 1662–1702. He also reveals the key peculiarities of the operation of self-governance institutions managed by the above persons, analyses key characteristics of the collective biography of the ruling elite, discusses the significance of the ruling elite in relationships with city and state institutions, and reveals key elements of the lifestyle of the elite. In the second half of the 17th c. the ruling elite of the city of Vilnius consisted of 103 persons: voigts, burgomasters, advisors, court clerks, etc. The key requirement for becoming a member of the ruling elite was the privilege of 1568, which made the group of the city rulers nobles. The Magistrates’ court, council and magistracy, voigts formed the basis of the city’s self-government. The key characteristics forming the collective biography of the ruling elite were municipal career, social origin, religious affiliation, material status, blood relations, professional composition and territorial origin. The ruling elite differed from other city residents with its privileged position, municipal career, life style and mentality. The privilege of 1568 was the key legal acts, which influenced not only the political and social situation of the elite, but also the peculiarities of its everyday and cultural life. Members of the ruling elite did understand their exceptionality and emphasised it