Russians in сontemporary Lithuanian society: minority, diaspora or part of сivil сociety?

Straipsnyje nagrinėjamos rusų ir rusakalbių gyventojų adaptacijos strategijos. Socialinė adaptacija suvokiama kaip individo siekių ir lūkesčių derinimas su jo galimybėmis, su visuomenės lūkesčiais ir reikalavimais. Siekiant įvertinti kultūrinio tapatumo ir socialinės adaptacijos sąsajas, straipsnyje pasitelkiama J. W. Berry akultūracijos koncepcija, tačiau kartu pažymima, kad adaptacijos tipas yra daugiau negu individualaus elgesio strategija. Tai, ar norimas statusas pasiektas, ar jis teikia pasitenkinimą, ir tai, kaip kinta etninis tapatumas - šiame straipsnyje įvertinama kaip adaptacijos rezultatas: asimiliacija, integracija, separatizmas ir marginalizacija. Straipsnyje taip pat išskiriami ir apibūdinami visuomenės etninei struktūrai būdingi elementai, pagrindiniai daugumos ir mažumos grupių socialinės organizacijos, šių grupių tarpusavio santykių išraiškos tipai. Nedominuojančios etninės grupės gali reikštis kaip mažumos, diasporos arba piliečiai. Etninė grupė, atsidūrusi nelygioje padėtyje, palyginti su kitomis etninėmis grupėmis, arba tapusi diskriminacijos objektu ir nepajėgianti jos įveikti, tampa mažuma. Nepaisant formalių lygybės kriterijų, didelę reikšmę turi subjektyvi mažumų savijauta ir situacijos suvokimas. Šiam suvokimui svarbios ne tik formalios teisės, grupės kolektyvinė patirtis, tiesioginė ir simbolinė sąveika su daugumos nariais bei daugumos nuostatos (stereotipai). Reali arba numanoma nelygybė gali kuri arba stiprinti mažumų tapatybę. Kai atskiri etninės mažumos individai suvokia savo subordinuoros padėties bendrumą ir siekia išsaugoti savo etnokultūrinį identitetą, formuojasi diaspora. Individualus adaptyvumas diasporose susijęs su gebėjimu išlaikyti savo tapatybę. Išlikimo prielaida buvo stiprus bendruomeniškumas, tačiau šiuo atveju turėjo susiklostyti stipri vidaus organizacija. Korporatyvizmas, bendruomenės solidarumas tapo svarbia ne tik išgyvenimo svetimoje aplinkoje sąlyga, bet ir profesinės sėkmės prielaida. Poindustrinėse visuomenėse diasporų vaidmuo sumenko, tačiau besiformuojančiose "naujosiose diasporose" matyti ir "klasikinės diasporos" bruožų. Galiausiai gali susiklostyti pilnateisių piliečių bendruomenė, kurioje nevyraujančios etninės grupės reikštųsi kaip "integruotos mažumos".This article analyses the strategies of adaptation of Lithuanian ethnic groups, focussing on Russians. Social adaptation is perceived as the consistency of individual expectations and abilities with society's expectations and demands. Aiming to evaluate the coherence between cultural identity and social adaptation, the author invokes the conception of Berry's acculturation theory, thereby indicating that the type of adaptation is more than a strategy of individual behaviour. The author estimates the results of adaptation such as assimilation, integration, separatism and marginalization by answering certain questions. Is the desired effect obtained? Does it give satisfaction? How is ethnic identity changing? The author distinguishes and defines the characteristics of ethnic groups and the main types of social organisation and intercommunication of minority and majority groups. Ethnic groups (excluding the majority) can express themselves as minorities, diasporas or citizens. Such groups become minorities when inequalities occur compared to other ethnic groups or when they become an object of discrimination without the ability to fend off the situation. Despite formal criteria of equality, a subjective sense of being a minority and the perception of the situation play a significant role. This sense is influenced by formal rights, the collective experience of a particular group, direct and symbolic interaction with members of the majority and the majority's attitudes (stereotypes) towards minorities. Real or perceived inequality can create or generate the identity of minority groups. As individuals of ethnic minorities realise the affinity of their subordinated position and aim to preserve ethno-cultural identity, a diaspora may occur. Individual adaptation in diasporas is associated with the ability to sustain one's identity. The factor of survival is influenced by strong feeling of solidarity in substantial internal organisation. Collective feeling and solidarity of community became the main condition of survival in a strange environment and an important suggestion of professional success. In post-industrial societies, the role of diasporas has declined. Still, in "new diasporas" (which are developing), features of "classic diasporas" emerge. Finally, third option is a community consisting of citizens and giving minorities the opportunity to express themselves as "integrated minorities"