Russian press in Post-Soviet Lithuania: dynamics of change

Straipsnio tikslas - apibrėžti pagrindines nepriklausomos Lietuvos spaudoje rusų kalba vykstančių permainų tendencijas, nustatyti jų priežastis. Minėto žiniasklaidos sistemos segmento pasirinkimą analizei lėmė augantis susidomėjimas socialiniais institutais, padedančiais spręsti etninių ir kalbinių mažumų šiuolaikinėje Europoje problemas. Po Lietuvos valstybingumo atkūrimo šalyje atsirado ir išnyko nemažai naujų spausdintinių visuomenės informavimo priemonių (leidinių rusų kalba skaičiaus pikas buvo pasiektas 1995 m). Iš jų išlikusios patyrė esminių transformacijų. Rusų ir rusakalbių gyventojų Lietuvoje santykinis negausumas, jų susiskaldymas bei išsibarstymas lėmė, jog šiuo metu leidžiami tik mažiausiai leidybinių išlaidų reikalaujantys universalaus turinio nacionaliniai leidiniai (neskaitant regioninės spaudos): vienintelis verstinis iš lietuvių kalbos dienraštis «Pecnyбликa» ("Respublika") ir du savaitiniai užsienio (daugiausia Rusijos) bei lietuviškos spaudos apžvalgos leidiniai - «Лиtobcкий Kypьep» ("Lietuvos kurjeris") ir «Oбзop» ("Apžvalga"). Leidinių tiražų, skaitomumo reitingų ir duomenų turinio analizė liudija, kad kiekvienas iš jų turi savo skaitytojų ratą, nors savaitraščių originalių publikacijų skiltyse labiau orientuojamasi į Lietuvos rusų interesus negu verstiniame dienraštyje. Didėjančios originalios ir perspausdintos (išverstos iš lietuvių kalbos) vietinės informacijos apimtys abiejuose apžvalgos leidiniuose liudija apie vykstančią rusų etninės mažumos integraciją. Šių savaitraščių turinio skirtumai yra nulemti tikslinės auditorijos ypatumų («Лиtobckий Kypьеp» renkasi jaunesnieji, materialiai labiau aprūpinti, socialiai integruoti skaitytojai). Lietuvos rusams skirto periodinio leidinio, kuris atspindėtų būtent jų problemas ir pasiekimus kelyje į demokratinę pilietinę visuomenę bei prisidėtų prie klaidingų stereotipų įveikimo ir tarpetninių santykių harmonizacijos, atsiradimas galimas ne anksčiau, negu pati visuomenė suvoks panašaus leidinio poreikį.The aim of this article is to follow the principle trends of the changes noticeable in the Russian press published in independent Lithuania and to elucidate the causes of those changes. The choice of the aforementioned segment of the media has been conditioned by the growing importance of the research carried out by the relevant social institutions, taking care of the needs of the ethnic and language minorities in modern Europe. In the years that followed the restoration of the Lithuanian state, a great number of mass media periodicals arose and disappeared. The very peak of Russian publications in Lithuania came in 1995. The remaining publications have suffered considerable changes and transformations. The relative scarcity of ethnic Russians and Russian speakers in Lithuania and their diverse lifestyles have contributed to the present situation in which among the publications of general content only those whose production is the cheapest remain. The translated daily Respublika (the Republic), and two weekly digests should be mentioned. They are Litovskij Kurjer (the Lithuanian Messenger) and Obzor (the Review). An analysis of the circulation, readership ratings, and content of the aforementioned publications has shown that all of them have discovered their own readers, although the digests direct their attention more towards the interests of the ethnic Russians of Lithuania than the translated daily paper. The integration of the ethnic minority can be illustrated by the fact that more and more original and republished (translated) material about Lithuania gets printed in both the weeklies. The material bearing Lithuanian content seems to have contributed towards the narrowing of the number of publications coming from the Russian papers in the weeklies mentioned above. The differences between the contents of the two weeklies can be explained by the peculiarities of the specific readership. The readers of the Litovskij Kurjer seem to belong to a younger, richer, socially integrated group of inhabitants of Lithuania. A periodical that might address the needs of the ethnic Russian population in Lithuania by reflecting their problems, helping them overcome erroneous stereotypes, and contributing towards the harmonization of interethnic relationships and that might lead the ethnic Russian population towards the goal of a democratic civil society is likely to appear only when the need for such publications is perceived and expressed by the society itself