Historic German–Lithuanian contacts in lexicography

Daugiausia germanizmų fiksuota XVII – XX a. Rytų Prūsijos vokiečių-lietuvių ir lietuvių-vokiečių kalbų žodynuose: Clavis Germanico-Lithuana, J. Brodovskio, P. Ruigio, K. G. Milkaus, G. H. F. Neselmano, F. Kuršaičio, A. Kuršaičio, pvz., gasas ‚gatvė, kelias‘, bugelis ‚pilietis, miestietis‘, liktìs ‚žvakė, žiburys‘, viñdas ‚verpimo ratelis‘, blykiúotojas ‚kas blykiuoja, baltina (audeklus)‘, kreissteuereinnemeris ‚apskrities mokesčių rinkėjas‘, geliúoti, giliúoti ‚turėti vertę, kainuoti, reikšti‘. Jie atėjo daugiausia iš Prūsijos vokiečių žemaičių ir aukštaičių tarmių įvairiais laikais su naujomis realijomis, atsirado dėl kalbų kontaktų, ekonominių, prekybinių ryšių, verčiant knygas, skelbiant krikščionybę. Daugelis jų yra dariniai su lietuviškomis priesagomis. Lietuvių kalboje yra skolinių, kurių kilmė iki šiol nėra visai aiški, nes abejojama, ar jie tiesiogiai atėję iš germanų, ar iš slavų kalbų, dažnai iškyla kalbos tarpininkės problema. Kai kurie žodžiai, iki šiol laikyti kilusiais iš vokiečių kalbos, galėtų būti atėję iš šiaurės germanų kalbų, švedų, danų ar olandų kalbos. Prūsijos vokiečių tarmių garsų nagrinėjimas padėjo nustatyti ir patikslinti kai kurių žodžių kilmę. Straipsnyje pateikiama žinių apie Prūsijos tarmes ir šio krašto istoriją. Istorinė ir etnolingvistinė medžiaga rodo vykusią migraciją – jau XIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyventa vokiečių. Todėl dalis skolinių, iki šiol laikytų patekusiais į lietuvių kalbą iš buvusios Prūsijos tarmių, gali būti traktuojami kaip tiesioginiai germanizmai.The largest number of Germanisms is recorded in 17th – 20th century German-Lithuanian and Lithuanian-German dictionaries from East Prussia such as Clavis Germanico-Lithuana by J. Brodovskis, also the dictionaries of P. Ruigys, K. G. Milkus, G. H. F. Nesselmann, F. Kuršaitis and A. Kuršaitis. Some examples are: gãsas for ‘street’; bur̃gelis for ‘citizen, city-dweller’; liktìs for ‘candle’; viñdas for ‘spinning wheel’; blykiúotojas for ‘bleacher’ (person); kreissteuereinnemeris for ‘District/County tax collector’; and geliúoti, giliúoti for ‘to cost/to be worth/to mean’. These words came into Lithuanian mostly from Prussian High and Low German dialects at various times, sometimes with new meanings. They entered the Lithuanian language through the interaction of German and Lithuanian speakers, economic and commercial links, translation of books and proselytising Christianity. Most of them are Germanic words with Lithuanian suffixes. There are some loanwords in Lithuanian, the origin of which is still not clear, since it is not known whether the came directly from Germanic languages or via (a) Slavic language(s), raising the issue of the role of intermediary languages. Some words that were previously considered to have come from German may have come from other Germanic languages such as Swedish, Danish or Dutch. Research into the phonetics of Prussian German dialects has helped to determine more precisely the origin of some words. The article gives information about Prussian dialects and the history of this country. The historical and ethnolinguistic material shows that as early as the 13th century there were Germans living in the Grand Duchy of Lithuania. They may have introduced some of the early German loanwords that up to now have been thought to come from Prussian German dialects