Political rhetoric from the point of view of ethics

Straipsnio objektas – Lietuvos politikų parlamentarų retorika, o tikslas – parodyti, kad etika yra svarbiausias kalbėjimo matas, nusveriantis visus kitus vertybinius kriterijus – sklandžią, skambią frazeologiją, tropus ar figūras. Nors straipsnyje pabrėžiama, jog politikai parlamentarai yra elitinės kalbos formuotojai, valstybinės kalbos reprezentantai ir pagrindinis jų įrankis yra ištobulinta kalba (parlamentas – iš pranc. parle – kalbėti, šnekėti), tačiau siekiama atskleisti, kad išradingiausios retorinės priemonės ir oratoriaus šmaikštumas gali teikti atvirkštinį efektą. Politiko retorika sudaro netgi atgrasų įspūdį, jeigu jo elgsena neetiška, kartais tiesiog prasilenkianti su elementariu žmoniškumu. Lietuvoje pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai politikų kalbos turinys labiau primena užstalės kalbas uždarame verslininkų bičiulių ratelyje nei profesionalias kalbas įstatymų leidimo ir svarbiausioje tautos atstovavimo institucijoje, valstybingumą ginančioje citadelėje. Straipsnyje žvelgiama į demokratijos šalių retorikos patirtį, randama tam tikrų paralelių ir iškalbingų istorijos pamokų. Siūloma idėja ir vienas iš pragmatinių būdų apie politikų etiką diskutuoti su akademiniu jaunimu iš universiteto katedrų per stilistikos ir retorikos seminarus bei pratybas ir šitokiu būdu ugdyti studentų pilietinį sąmoningumą, kad išgirdę ar perskaitę neetišką politiko diskursą, studentai gyvai ir griežtai reaguotų, analizuotų ir siųstų tuos pavyzdžius jo siuntėjui atgal kaip netoleruotiną ir nepriimtiną paštą.The object of the article is rhetorics of the Lithuanian politicians in the Parliament and the purpose is to show that ethics is the most important guideline of the speech outweighing all the other value criteria – smooth, eloquent phraseology, tropes or figures. Although the article emphasises that Members of the Parliament are shapers of the elite language, representatives of the official language of the state and their main tool is refined speech (parliament – from French: parler – speak, talk), the aim is to reveal that the most inventive rhetoric means and the speaker’s wit may create the opposite effect. A politician’s rhetorics create even an appalling effect if the politician behaves unethically and sometimes just contradict fundamental humanity. Lately Lithuania has seen more and more cases where the content of politicians’ speeches reminds just talks at the table in a closed circle of business friends rather than speeches in the legislative institution playing the most important role in representation of the people, the citadel defending statehood. The article relies on rhetoric experience of democracies finding some parallels and eloquent lessons from history. It proposes an idea and one of pragmatic ways to discuss political ethics with the academic youth from university departments at seminars and practical classes on stylistics and rhetorics and thus develop students’ public spirit so that when students hear or read unethical discourse of a politician, they would actively and strictly respond, analyse and send those examples back to the sender as intolerable and unacceptable mail