Concept of social rehabilitation and its elements in the transfer of prisoners for further execution of a custodial sentence

Straipsnyje pasitelkiant Pamatinį sprendimą 2008/909/TVR, šio teisės akto nuostatas įgyvendinantį Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ bei teismų praktiką dėl nuosprendžių pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, pateikiama Europos Sąjungos lygmeniu neapibrėžtos socialinės reabilitacijos samprata ir palankesnių socialinės reabilitacijos sąlygų vertinimo kriterijai. Įvertinus socialinės reabilitacijos kaip nuteistųjų laisvės atėmimu perdavimo toliau atlikti bausmę tikslo įtvirtinimo raidą, straipsnyje konstatuojama, kad iki priimant Pamatinį sprendimą 2008/909/TVR poreikis skatinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją, pripažįstant, kad pilietybės valstybė yra palankiausia valstybė nuteistajam atlikti bausmę, buvo akcentuojamas tiek Europos Tarybos, tiek Jungtinių Tautų Organizacijos tarptautiniuose susitarimuose, tačiau neturėjo privalomojo pobūdžio. Straipsnyje daroma išvada, kad palankesnė socialinė reabilitacija – tai nuteistųjų laisvės atėmimu perdavimo toliau atlikti bausmę tikslas, kuriuo remiantis nuteistajam suteikiama galimybė laisvės atėmimo bausmę atlikti toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, su kuria jį sieja glaudžiausi kalbiniai, šeiminiai, kultūriniai, socialiniai, ekonominiai ryšiai arba jis yra kaip nors kitaip susijęs (pavyzdžiui, studijuoja), pripažįstant, jog tai teigiamai prisidės prie efektyvesnio socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo ir tuo pat metu sėkmingo sugrįžimo į visuomenę (reintegracijos). Sprendžiant, ar vykdančiojoje valstybėje nuteistajam bus sudarytos palankesnės socialinės reabilitacijos sąlygos, turi būti atsižvelgiama į nuteistojo šeiminius, kalbinius, kultūrinius, socialinius, ekonominius ryšius ir į tai, ar jis kaip nors kitaip susijęs su vykdančiąja valstybe, pavyzdžiui, joje studijuoja, bei nuteistojo nuomonę dėl perdavimo. Nuteistojo sutikimo dėl perdavimo reikia tik išimtiniais atvejais. Nuteistojo kalbinių, kultūrinių, socialinių bei ekonominių ryšių su vykdančiąja valstybe turinys yra siejamas su tiesiogine šių žodžių reikšme. Tuo tarpu vertinant nuteistojo šeiminius ryšius su vykdančiąja valstybe, nepakanka atsižvelgti vien tik į su šeiminiais ryšiais susijusių sąvokų (pavyzdžiui, šeimos nariai, artimieji giminaičiai) apibrėžimus, nes kiekvienu atveju privaloma nustatyti ne vien teorinius giminystės ryšius, bet ar šie ryšiai yra pastovūs, realūs ir jų puoselėjimas gali prisidėti prie efektyvesnės nuteistojo socialinės reabilitacijos. Pastarųjų penkerių metų teismų praktika bylose dėl nuosprendžių pripažinimo ir vykdymo atskleidžia, kad teismų sprendimus daugeliu atvejų nulemia nuteistojo pilietybės ir gyvenamosios vietos kriterijai, o nuteistojo kalbiniams ryšiams su vykdančiąja valstybe kaip vienam iš palankesnės socialinės reabilitacijos vertinimo kriterijų nustatyti skiriama nepakankamai dėmesio.This article defines the concept of social rehabilitation, which is not explicitly defined at the European Union level, and the content of its elements. The analysis is carried out in the light of Framework Decision 2008/909/JHA and the Law on the mutual recognition and enforcement of judgments in criminal matters by Member States of the European Union, which in 2014 have implemented Framework Decision 2008/909/JHA into the Lithuanian legal system. Special attention is given to the relevant Lithuanian jurisprudence regarding the elements of social rehabilitation and their assessment. The article states that before the adoption of Framework Decision 2008/909/JHA, the need to promote the social rehabilitation of the sentenced person, recognizing that the Member State of his nationality is the most favorable Member State for further execution of a sentence, was emphasized in both Council of Europe and United Nations international agreements but was not binding. The article concludes that facilitated social rehabilitation is the main purpose of the transfer of prisoners and it should be understood as in the way that it is more appropriate for measures of rehabilitation to be taken in the Member State where the sentenced person has the closest family, linguistic, cultural, social, economic or other links (for instance, the Member State where they are studying). The assessment of the facilitated social rehabilitation shall include an evaluation of the sentenced person’s family, linguistic, cultural, social, economic, or other links to the executing Member State and the opinion of the sentenced person on the transfer, whereas the consent of the sentenced person is required only in exceptional cases. The essence of the sentenced person’s linguistic, cultural, social, and economic links with the executing Member State is linked to the direct meaning of these words. Meanwhile, in the assessment of the sentenced person’s family links with the executing Member State, it is not sufficient enough to take into account the definitions of family links alone, as on a case-by-case basis not only theoretical family links must be established, but whether these links are permanent, real and can have an impact on more effective social rehabilitation. The Lithuanian case law of the last five years in cases regarding recognition of the judgement and enforcement of the sentence reveals that court decisions are in many cases determined by the elements of the sentenced person’s nationality and place of residence, while insufficient attention is paid to the establishment of the sentenced person’s linguistic links to the executing Member State