Problems of determination and payment of bankruptcy administration costs

Šiame straipsnyje analizuojamos praktinės problemos, susijusios su bankroto administravimo išlaidų kvalifikavimu ir apmokėjimu. Bankroto administravimo išlaidos yra neatsiejama juridinių asmenų nemokumo proceso dalis, nes visoms bankroto byloms vykdyti reikia tam tikrų išlaidų. Straipsnyje autoriai nemažai dėmesio skiria bankroto administravimo išlaidų atskyrimo nuo kitų išlaidų problematikai, bankroto bylos iškėlimui, kai skolininkui nepakanka turto, ir bankroto proceso išlaidų apmokėjimui. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas nenustato bankroto administravimo išlaidų apibrėžimo ir reikalavimų, kaip nustatomos tokios išlaidos. Taigi autoriai, analizuodami bankroto administravimo išlaidų požymius, pagal kuriuos tam tikros išlaidos gali būti priskiriamos administravimo išlaidoms ir tenkinamos iš bankroto proceso metu sukaupto įmonės turto, atsižvelgdami į atitinkamos teismų praktikos analizę, pateikia siūlymų, kaip šios išlaidos turėtų būti apibrėžtos ir atskiriamos nuo kitų bankroto procese patiriamų išlaidų. Autoriai teigia, kad bankroto administravimo išlaidos turi būti subalansuotos. Jei kreditoriai nustatys per mažą administravimo išlaidų sumą, bankroto administratorius gali būti nesuinteresuotas rasti efektyviausių bankroto proceso baigimo būdų, kiltų problemų dėl jų apmokėjimo. Kita vertus, per didelės bankroto administravimo išlaidos reiškia, kad mažiau juridinių asmenų turto bus skirta kreditorių reikalavimams tenkinti. Todėl straipsnyje nagrinėjami kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas bankroto administravimo išlaidų pagrįstumas. Autoriai daro išvadą, kad kreditorių susirinkimo sprendimas dėl konkrečių išlaidų ir jų sumų dydžio tvirtinimo ar netvirtinimo turi būti motyvuotas, priimtas atsižvelgiant į objektyvias tokių išlaidų atsiradimo priežastis, vadovaujantis geros moralės nuostatomis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Taip pat autoriai teigia, kad nemokumo administratoriui, siekiančiam, kad būtų padidinta administravimo išlaidoms skirta sąmata, taip pat tenka pareiga motyvuoti ir pagrįsti tokių išlaidų būtinumą ir realumą. Autoriai taip pat analizuoja bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo problemas, kai skolininkui nepakanka turto, iš kurio turi būti apmokamos administravimo išlaidos. Straipsnyje kvestionuojama teismų praktikos, pagal kurią pripažįstama, kad jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, suderinamumas su bendraisiais prievolių pasibaigimo pagrindais, kai juridinis asmuo yra likviduojamas. Autoriai kelia klausimas, ar toks naujai paaiškėjęs turtas neturėtų būti laikomas bešeimininkiu, jei kreditoriai neperima bankrutavusios įmonės reikalavimo teisių.This article analyses the practical problems related to determination and payment of costs of bankruptcy administration. The costs of bankruptcy administration are an integral part of the insolvency proceedings of legal persons, since all insolvency proceedings involve certain costs. In this article, the authors focus on the problem of the separation of costs of bankruptcy administration from other costs in such proceedings and also the commencement of bankruptcy proceedings when the debtor does not have enough assets to cover the costs of bankruptcy proceedings. The Law on Insolvency of Legal Entities of the Republic of Lithuania does not establish the definition of costs of bankruptcy administration and the requirements for determining such costs. Thus, by analyzing the characteristics of costs of bankruptcy administration, according to which certain costs can be attributed to administrative costs and are satisfied from the company’s assets accumulated during the bankruptcy proceedings, the authors make suggestions on how these costs should be defined and separated from other costs in bankruptcy proceedings. The authors argue that the costs of bankruptcy administration must be balanced. If creditors establish too low of an amount of such costs, an insolvency administrator may not be interested in finding the most effective ways to administer bankruptcy proceedings, and there would be issues with their payment. Nevertheless, excessive costs of bankruptcy administration mean that less assets will be used to meet the creditors’ claims. Therefore, this article examines the criteria according to which the reasonableness of costs of bankruptcy administration shall be assessed. The authors found that decisions of the creditors’ meeting to approve or not to approve specific expenses and their amounts should be motivated, considering the objective reasons for such expenses, in accordance with the principles of good morals, reasonableness and fairness. The authors also argue that an insolvency administrator seeking to increase the costs of bankruptcy administration also has a duty to motivate and justify the necessity and reality of such expenses