Sąnaudų už vandens paslaugas susigrąžinimo principas

Vandens, kaip socialinio ir aplinkos gėrio, suvokimą ir pripažinimą patvirtina, vandens išteklių reikšmę visuomenėje aiškiai parodo ne tik Lietuvos nacionalinėje teisėje išreikštas didelis dėmesys vandeniui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 ir 47 str., Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 1 str. 1 d.), bet ir tarptautinėje bendruomenėje vis aktyviau reiškiamas žmogaus teisės į vandenį pripažinimas ar pirmoji sėkminga Europos Sąjungos (toliau – ir ES) piliečių iniciatyva. Svarbu, kad vanduo taip pat laikomas gėriu, turinčiu ekonominę vertę. Ši idėja išplito ir teisiškai įpareigojamąjį pobūdį įgijo priėmus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (toliau – ir Direktyva, Vandens pagrindų direktyva, VPD). Šios direktyvos 9 straipsnyje, įtvirtinančiame sąnaudų už vandens paslaugas susigrąžinimo principą (toliau – ir Principas, Sąnaudų susigrąžinimo principas), expressis verbis reiškiama idėja, jog vanduo nebėra nemokamas, o turi vertę. Šis principas tapo vandens kainų politikos, į kurią integruoti aplinkosauginiai tikslai, pagrindu. Jis netgi vadinamas svarbiausiu Europos vandens politikos principu [...] Šiame straipsnyje analizuojamas principas – specialus vandens išteklių apsaugą užtikrinantis instrumentas – Lietuvoje iki šiol nėra tapęs mokslinių tyrimų objektu. Atsižvelgiant į tai, autorės nuomone, logiška pirmiausia atskleisti Vandens pagrindų direktyvos 9 straipsnyje įtvirtinto Sąnaudų susigrąžinimo principo sampratą. Tai laikytina šio straipsnio tikslu. Nurodytam tikslui pasiekti yra keliami tokie tyrimo uždaviniai: 1) išanalizuoti Principo kilmę ir funkcijas; 2) atskleisti Principo prasminės sandaros elementų turinį. Straipsnyje pateikta analizė turėtų suteikti pagrindą tolesniam kritiniam Principą nacionalinėje teisėje įgyvendinančių teisinių priemonių tyrimui. Straipsnyje pateikiamas tyrimas grindžiamas tarptautinių dokumentų, Europos Sąjungos teisės aktų bei travaux préparatoires analize, naudojant lingvistinį, loginį, sisteminės analizės, teleologinį ir istorinį metodus