Building up the independence of children with disabilities in the dolphin-assisted therapy centre: towards greater possibilities

Straipsnyje analizuotas vaikų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, savarankiškumas, jo ugdymo svarba bei raidos pagrindas, kuris sudaro geresnės gyvenimo kokybės prielaidas. Vaikų, turinčių negalių, psichomotorinė raida ir savarankiškumo ugdymas iš esmės lemia vaiko geresnes socializacijos galimybes bendruomenėje, mažesnį stresą bei priklausomybę nuo šeimos narių, šeimos vidinę darną. Vaiko psichomotorinė raida apima pagrindines jo vystymosi sritis: bendrąją ir smulkiąją motoriką, pažinimą, kalbos supratimą ir jos raišką, savitvarką, socialinę emocinę raidą. Tuo tarpu dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, įgūdžius formuoti sudėtingiau. Dažnai šis sutrikimas pasireiškia kartu su sensorinėmis problemomis: per stipriu / per silpnu reagavimu, jaučiamu dideliu stresu, nerimastingumu, atsitraukimu nuo tam tikrų veiklų / priemonių, dėl ko savarankiškumo įgūdžių formavimas gali užtrukti. Vaiko, turinčio negalią, savarankiškumo ugdymas ypač svarbus, parenkant konkrečiai jam tinkamą aplinką bei veiksnius, kurie motyvuotų mokytis, siekti ir interiorizuoti naujus išmoktus įgūdžius. Šie įgūdžiai sudaro galimybę ateityje žmogui, turinčiam negalią, jaustis nepriklausomam jo kasdienybėje. Įsitraukimas į socialinės sąveikos procesą yra neišvengiamas ir svarbus kokybiško kasdienio gyvenimo elementas. Vaikai, turintys negalių, kasdieniame gyvenime patiria daugiau socialinių sunkumų. Vaikai, kurių socialiniai įgūdžiai silpnesni, patiria socialinę atskirtį, sunkiau suvokia aplinkinių jausmus, atpažįsta ir išreiškia emocijas laikytis nustatytų taisyklių ir normų, gerbti save bei kitus.The article analyses the independence of children with mental and behavioural disorders, and the importance of its development and background, which creates the preconditions for a better quality of life. Psychomotor development and building up the independence of children with disabilities basically predetermine better conditions for the child’s integration into the community, the reduction of stress and dependence on family members, and better harmony in the family. The child’s psychomotor development covers major areas of child development: gross motor skills, fine motor skills, cognition, perception of language, verbal expression, self-regulation, and social and emotional development. But in terms of mental and behavioural disorders, the formation of skills proceeds in a more complex way. This disorder often manifests itself together with sensory problems: too high/low response, high stress felt, anxiety, and detachment from specific activities/measures, which may result in the delayed formation of independence skills. The development of the independence of a child with a disability is very important when individually selecting a suitable environment and factors that increase the motivation to learn, seek and interiorise newly acquired skills. These skills predetermine the possibilities for a person with a disability to feel independent in their daily activities in the future. Engagement in social interaction is an inevitable and important element of a high-quality daily life. Children with a disability face increased difficulties in their daily routines. Children with poorer social skills undergo social exclusion, and experience more difficulties in perceiving the feelings of other people, recognising and expressing emotions, complying with regulations and norms, and respecting themselves and others