Gracjanas Achremas-Achremowiczius: Vilniaus grafikas, dizaineris, bibliofilas ir leidėjas

Straipsnyje aptariama įvairiapusiško menininko Gracjano Achremo-Achremowicziaus (1889–1942) kūryba ir jo veikla tarpukario Vilniuje prasidėjusiame leidybiniame judėjime. Su Vilniumi jis buvo susijęs visą gyvenimą, o 1924–1928 m. studijavo Vilniaus dailės fakultete. Jo kūryba estampo bei grafinio dizaino srityse yra išties turtinga ir įvairi. Achremas-Achremowiczius sukūrė plakatų ir ekslibrisų bei publikavo straipsnių apie tipografiją. Jo kūryboje dominuoja medžio raižiniai, graviūros, ofortai, sausa adata ir keletas litografijos kūrinių. Reljefinė spauda, ko gero, buvo pirmoji šiam autoriui pripažinimą atnešusi technika, o iš ankstyviausių – 1924–1925 m. laikotarpio – išlikusių jo grafikos darbų išskirtini linoraižiniai ir medžio raižiniai (Autoportretas, Nesėkmingasis riteris ir ekspresyvių ir laisvai atliktų linoraižinių serija Apokalipsės raiteliai). Autorius sukūrė Vilniaus paminklus vaizduojančių medžio raižinių – tarp jų Akligatvis, Prie Aušros vartų, Prietemoje – ir įvairius įvykius vaizduojančių graviūrų su Vilniaus architektūra fone, pavyzdžiui, Šv. Lukas tapo Šventosios Mergelės portretą bei Guldymas į kapą. 3 deš. pabaigoje Achremowiczius pradėjo naudoti religinius motyvus (Kryžiaus kelias, Šv. Tomas, Šv. Lukas, Judas, Nukryžiavimas). Įdomus tokios kūrybos pavyzdys yra juodai raudonų linoraižinių serija (kartu su antrąja bespalve versija), pavadinta Kryžiaus kelias – Via Crucis Domini Nostri Jesu Christi in XIV Tabulis, Vilnae ir datuojama 1929 metais. Gavęs Nacionalinio kultūros fondo stipendiją savo studijoms užsienyje, menininkas įgavo naujos ir svarbios patirties grafikos meno srityje. Stipendija jam buvo paskirta už Via Crucis darbų seriją. 1929–1930 m. Achremowiczius studijavo Londono Chelsea meno politechnikume ir Grosvenoro moderniojo meno mokykloje. Londono peizažai buvo atlikti iki tol jo nenaudota technika – ofortu ir sausa adata (Londono gatvelė, I, II, Fulhamo gatvė, Chelsea rajonas, Londonas, Greycoat gatvė, Westminsterio rajonas, 1930), akvatinta (Britanijos muziejaus skaitykloje, 1930 m. gegužė), taip pat medžio raižyba (Tuftono gatvė nuo Deano kiemo pusės, 1930). Būdamas patyręs bibliofilas, Achremowiczius sukūrė knygų meno darbų ir publikavo straipsnių apie knygos grožį; Alma Mater Vilnensis žurnale publikuotame straipsnyje jis postulavo glaudaus teksto bei iliustracijų sąryšio ir bendradarbiavimo tarp spaustuvininko bei grafinio dizainerio spausdinimo stadijoje svarbą. Jis buvo ir žurnalo Alma Mater Vilnensis meninis vadovas (1928). 1934 m. Vilniuje menininkas įkūrė Lenkijos meno spaustuvę „Grafika“. Achremowiczius buvo jos bendrasavininkis ir vadovas iki 1935 m., kai tas pareigas perėmė Stanisławas Turskis, leidykloje išdirbęs iki 1939 m. rugsėjo. Leidykloje „Grafika“ buvo spausdinami Vilniaus žurnalai Comoedia ir Rysunek w Szkole [Mokyklinis piešimas], taip pat Dailės fakulteto rengiamų kasmetinių parodų katalogai. Achremowiczius dar kūrė maketus, knygų viršelius ir žinovų itin vertintus mišiolų ir liturginių knygų apkaustus, kuriuos „Šv. Vojcecho“ [Św. Wojciech] knygyno Poznanėje užsakymu gamino Vilniaus knygryšys Władysławas Strzedzińskis. Laisvu nuo poezijos rašymo metu Achremowiczius kūrė ekslibrisus, logotipus ir atspaudus įvairioms organizacijoms ir asociacijoms. 1926–1940 m. menininkas sukūrė per penkiasdešimt ekslibrisų institucijoms (pvz., Tomaszo Zano bibliotekai Vilniuje), pažįstamiems, draugams ir artimiesiems. Jis dirbo centrinės Stepono Batoro universiteto bibliotekos grafikos skyriuje, kur ėmėsi kolekcijų inventorizavimo. Achremowiczius buvo Dailininkų draugijos ir Lenkijos bibliofilų asociacijos narys, taip pat priklausė Lenkijos bibliotekininkų asociacijos Vilniuje ratui, Vilniaus fotografijos klubui bei „Bastūnų“ klubui. Menininkas dėstė piešimą aukštosiose mokyklose (tarp jų Elizos Orzeszko wos aukštojoje mokykloje) bei grafikos meną profesinėje Vilniaus dailininkų draugijos mokykloje. 1930–1935 m. jis buvo Dailės fakulteto bibliotekinin kas ir buvo atsakingas už šio skyriaus spaudinius. Kaip grafikas ir dizaineris dalyvavo daugiausia vietinėse parodose; 1933 m. balandį dalyvavo grupinėje Vilniaus dailininkų draugijos parodoje Varšuvoje, o 1939 m. gegužę ir birželį – Vilniaus dailės propagavimo draugijos parodoje. Savo talento ir energijos dėka menininkas sukūrė daug įdomių darbų, vertintų dizaino ir tipografijos ekspertų, tačiau dėl plataus interesų rato jo kūryba nebuvo išskirtinė. Lokaliai Achremowiczius buvo žinomas visų pirma kaip Vilniaus menininkas, tačiau iš Bonawenturos Lenarto perimtą spaustuvininko patirtį ir įgūdžius menininkas sugebėjo panaudoti leidybos ir knygų meno srityse, kurios, žinia, nepripažįsta sienų ir randa pasekėjų net ir tolimiausiuose pasaulio kraštuose. Už savo pogrindinę veiklą 1940 m. Achremowiczius buvo suimtas, o 1942 m. kovo 26 d. mirė Ufos (SSRS) kalėjime – kaip buvo pranešta, nuo širdies smūgio.When considering the personality and work of Gracjan Achrem-Achremowicz, a citizen of Vilnius, one must keep in mind the richness of his interests and talents: he was a painter, a printmaker, a bibliophile, a collector of antique prints, a publisher, an educator, a poet and a translator, and he knew several languages, including Hebrew and English. His passions and activities, though versatile, were most strongly associated with artistic (workshop) prinmaking, the graphic design of books, and with the printed word. In my paper, I aim to define the achievements of this artist as those of one of the few students of the Faculty of Fine Arts in Vilnius who was committed to graphics at a time when teaching this discipline was not a priority (before 1930), and at the same time as an artist who had the opportunity of studying abroad