Dekonstrukcijos sklaida lietuvių literatūros kritikoje

 In the article I discuss how deconstruction (Jacques Derrida and other Yale School participants) came to Lithuanian literary criticism  and how it changed habits of humanitarian thinking during the three decades after independence. The most unusual and radical deconstruction critique of essentialist metaphysical thinking, new terminology (inter-text, elimination of center, footprint, writing, difference, blinding, labyrinth narrative, guest / enemy, etc.) and new strategies for interpreting texts were very important for Lithuanian humanities liberated from Soviet ideology.  Literary critics have noticed and discussed the undoubted connection between postmodernist literature and its deconstructive reading.We can find three tendencies in the deconstructive criticism of Lithuanian literature. The first tendency is the interpretation of general theoretical concepts of deconstruction, second tendency - searching the deconstructive features in literary works and the third tendency of criticism, expanding its own self-criticism and self-irony, is discussing chrestomathic and structuralist interpretations of the literary works or deconstructing icons of Soviet culture. We know very well, that many feminist, postcolonial, historiographic, anthropological, or interdisciplinary researches of literature cannot escape the effects of deconstruction. Per tris Nepriklausomybės dešimtmečius lietuvių literatūrologus dekonstrukcija pirmiausia patraukė savo labiausiai neįprasta ir radikalia esencialistinio metafizinio mąstymo kritika ir nauja terminija ir, kad ir nelabai intensyviai, vis dėlto net trimis tendencijomis įėjo į jų tyrimus. Straipsnyje aptariamos trys dekonstrukcijos recepcijos kryptys nacionaliniame literatūros moksle ir kritikoje: 1) bendrųjų teorinių konceptų aiškinimasis (Jūratė Baranova, Eugenijus Ališanka, Birutė Meržvinskaitė, Asija Kovtun, Manfredas Žvirgždas), 2) pačių literatūros kūrinių dekonstrukcinių požymių tyrimai (Algis Kalėda, Jūratė Čerškutė, Inga Bartkuvienė, Jūratė Radavičiūtė, Mindaugas Grigaitis), 3)  tendencijai būdinga literatūros kultūrologinė integracija ir paveldėtų chrestomatinių kūrinių bei kultūrinių reiškinių interpretacijų kritikos sustiprėjimas (Paulius Subačius, Nerija Putinaitė, Artūras Tereškinas ir kt.)