Mokymasis: nuo universaliųjų įgūdžių iki tvaraus vystymosi

The concept of transdisciplinarity has been extensively researched since the 1970s and still does not have one comprehensive definition, as it is considered highly context-dependent. Merging the knowledge synthesized by the scholars of transdisciplinary research, practice, and learning, transdisciplinary learning features have been identified and briefly elaborated on in this article, pointing out the functional and instructional nature of transdisciplinarity in modern education systems. Simultaneously, the article reflects on the connection of transdisciplinarity with the Education for Sustainable Development and transversal skills design, stating the significance of transdisciplinarity in tackling complex and uncertain social and environmental problems. As an approach, it promotes mutual and transformational learning, transcendence, problem-solving and transgression and is reflected in the values of active participation of learners and their orientation towards real-world problem-solving, blending disciplinary knowledge and constructing new knowledge, skills, competencies, and values collaboratively with peers, teachers, and the wider society.Transdiscipliniškumo sąvoka plačiai tiriama nuo praėjusio šimtmečio septinto dešimtmečio ir vis dar neturi vieno bendro apibrėžimo, nes manoma, kad transdiscipliniškumas labai priklauso nuo konteksto. Straipsnyje pateikiama transdisciplininių tyrimų, praktikų ir mokymosi patirčių apžvalga, identifikuojami ir trumpai aptariami transdisciplininio mokymosi bruožai atskleidžiant funkcinį ir mokomąjį transdiscipliniškumo pobūdį šiuolaikinėse švietimo sistemose. Kartu straipsnyje apmąstomas transdiscipliniškumo ryšys su darnaus vystymosi ugdymu ir universalių įgūdžių formavimu, aptariama transdiscipliniškumo reikšmė sprendžiant sudėtingas ir nevienareikšmes socialines ir aplinkos problemas. Transdiscipliniškumas kaip viena iš galimų prieigų skatina abipusį transformuojantį mokymąsi, transcendavimą, problemų sprendimą; jį rodo besimokančiųjų aktyvaus mokymosi vertybės bei siekis spręsti realaus pasaulio problemas, taip pat atskirų mokslinių disciplinų dermė ir naujų žinių, įgūdžių, kompetencijų bei vertybių formavimas bendradarbiaujant bendraamžiams, mokytojams ir platesnei visuomenei