Skirtingų kineziterapijos metodų poveikis asmenims, jaučiantiems cervikogeninį galvos skausmą

Objective. To assess the effects of different physiotherapy methods in individuals with cervicogenic headache. Methods. 20 subjects with cervicogenic headaches have been studied. Subjects were randomized to two groups of 10 subjects. The first group of subjects underwent physiotherapy with post – isometric relaxation, the second group – physiotherapy in combination with vibration. Before and after the interventions, pain intensity, neck disability index, active cervical range of motion and neck muscle strength were evaluated in all subjects. Results. Physiotherapy reduces the intensity of pain (from strong and very strong to moderate intensity), improves neck function (from severe to moderate disability), increases active cervical range of motion by four to six degrees and increases neck muscle strength (p < 0,05). When comparing results between groups, no statistically significant difference in results were observed (p > 0,05). Conclusion: Complex physiotherapy in combination with post – isometric relaxation or vibration helps to improve the function of individual neck, increase active cervical range of motion and strength of muscle strength.Tikslas. Įvertinti skirtingų kineziterapijos metodų poveikį asmenims, jaučiantiems cervikogeninį galvos skausmą. Metodai. Ištirta 20 asmenų, jaučiančių cervikogeninį galvos skausmą. Tiriamieji atsitiktiniu būdu buvo suskirstyti į dvi grupes po 10 tiriamųjų. Pirmosios grupės tiriamiesiems buvo taikoma kineziterapija su postizometrine relaksacija, antrosios grupės – kineziterapija kartu su vibracija. Prieš ir po taikytos intervencijos, visiems tiriamiesiems buvo įvertintas skausmo intensyvumas, kaklo negalios indeksas, aktyvi kaklo judesių amplitudė bei kaklo raumenų jėga. Rezultatai. Taikant kineziterapiją asmenims, gydomiems dėl cervikogeninio galvos skausmo kartu su postizometrine relaksacija ar vibracija, mažėja skausmo intensyvumas (nuo stipraus ir labai stipraus iki vidutinio intensyvumo), gerėja kaklo funkcija (nuo sunkios negalios iki vidutinės), keturiais–šešiais laipsniais didėja aktyvi kaklo judesių amplitudė ir didėja kaklo raumenų jėga (p < 0,05). Lyginant gautus rezultatus tarp grupių, stebimi pokyčiai tarp grupių nesiskiria (p > 0,05). Išvada. Kompleksinė kineziterapija kartu su postizometrine relaksacija ar su vibracija padeda pagerinti asmenų kaklo funkciją, padidinti aktyvią kaklo judesių amplitudę ir kaklo raumenų jėgą