Karl Otto Apel’s neo-kantianism: how is possible contemporary normative ethics?

Straipsnyje svarstoma šiuolaikinės normatyviosios etikos paieškos galimybė, pasitelkiant Karlo Otto Apelio tokio bandymo pavyzdį ir supriešinant jį su Jürgeno Habermaso diskurso etika bei Maxo Weberio ir Karlo Raimundo Popperio politinës moralës projektais. Autorė pripažįsta, kad Apelio pastangos suteikti šiuolaikinei etikai vieningą normatyvinį pagrindą iškrenta iš bendros į vertybių pliuralizmą linkstančios šiuolaikinës etikos perspektyvos. Kita vertus, jos manymu, siekiant išsaugoti Kanto etikos formaliuosius aspektus, jo transcendentalines intencijas, galima nepastebėti svarbių Kanto etikos turinio aspektų. Mūsų galva, formalus procedūriškumas ar normatyvumas neišsemia Kanto etikos galimybiųApel, accepting Weber's conception of the politics of responsibility does not takes into account, that the main formula of this politician "I think so and I cannot otherwise" (ich kann nicht anders, hier stehe ich) contradicts to his conception of procedural nor-mativity justifying the moral discourse. Author of the book concludes that to the premises of Apel's conception of responsibility could be Popperian notion of it. Other criticizes Apel's attempts to oppose Popperian line on the bases that it accepts the possibility of the faith in reason. It seems, that Popperian conception of responsibility is more Kantian that Apel's. According to my opinion formal procedure's is too narrow aspect for interpreting Kantian ethicsVytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij