COVID-19 pandemijos iššūkių valdymas Lietuvos ir Slovėnijos bendrojo ugdymo sistemoje: mokyklų vadovų požiūris

Šiame straipsnyje pateikiami palyginamojo Slovėnijos ir Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų vadovų tyrimo rezultatai. Tyrimas vykdytas pirmojo karantino (2020 m. balandžio ir gegužės mėn.) laikotarpiu, kai kontaktiniam darbui abiejose šalyse buvo uždarytos visos ugdymo įstaigos. 2020 m. kovo mėn. viduryje paskelbus COVID-19 epidemiją, mokyklos turėjo greitai sutelkti savo išteklius ir pasinaudoti savo gebėjimu imtis veiksmų, kad per trumpą laiką įvykdytų esminius ugdymo organizavimo pakeitimus, sudarydami sąlygas visiems mokiniams mokytis nuotoliniu būdu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kaip mokyklų vadovai organizavo nuotolinį mokymą, su kokiais iššūkiais jie susidūrė, kokius gerosios praktikos pavyzdžius sukūrė ir kaip tie pavyzdžiai galėtų būti naudojami panašioms situacijoms spręsti ateityje. Apklausa buvo vykdoma lietuvių ir slovėnų kalbomis, naudojant internetinį dvylikos klausimų klausimyną. Tyrimas atskleidė išryškėjusią mokyklų autonomiją centralizuotos pagalbos, teikiamos Lietuvos ir Slovėnijos mokykloms, atžvilgiu. Baigiamoji diskusija atskleidžia abiejų šalių panašumus ir skirtumus bei mokyklų vadovų, valdžios ir mokytojų vaidmenisThis article presents the findings of a comparative research conducted during the lockdown among public school heads in Lithuania and Slovenia in spring 2020. The study highlights how the school heads organized remote education, what challenges they faced, what examples of good practice they developed, and how these could be used to deal with similar situations in the future. The research indicated significant school autonomy regarding the centralised support measures provided to Lithuanian and Slovenian schoolsEdukologijos tyrimų institutasVytauto Didžiojo universiteta