Kaimų nykimo reiškinys ir jo įtaka kaimo kraštovaizdžio pokyčiams

nuo 2017 m. Žurnalas leidžiamas tik elektroninėje versijojeKaimo vietovėse, kur gyvenimas ne toks intensyvus, bet socialinės problemos labai įvairios ir gilios, svarbu priimti skubius, proaktyvius ir profesionalius sprendimus joms spręsti. Dėl didėjančios ekonominės globalizacijos žemės ūkyje ir darnios plėtros svarbos tiek teoriniai, tiek empiriniai tyrimai yra būtini gerinant žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką ir jos instrumentus. Tai reikalauja profesionalų inovatyvios veiklos, kuri ypač svarbi valdant kaimo pokyčius ir procesus. Tyrimo tikslas – nustatyti kaimo plėtros administratorių funkcijas ir vaidmenį kaimo institucijose. Tyrimo metodika grindžiama pozityviąją tyrimų paradigma, turinio ir aprašomąja analize, loginiu argumentavimu ir empiriniais tyrimo metodais. Vertinant kaimo plėtros administratorių vaidmenį kaimo institucijose buvo atlikta specialistų apklausa, kurioje dalyvavo šios srities profesionalai, NVO ir valdžios atstovai. Jų nuomonė leido pagrįsti kaimo plėtros administratorių dalyvavimo kaimo plėtros procesuose svarbą. Tyrimo rezultatai reikšmingi savivaldybių, regionų, nacionalinę kaimo plėtros politiką formuojantiems ir įgyvendinantiems bei kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie domisi valdymo inovacijų diegimu kaimo institucijoseThe problem examined in this research is how the loss of rural settlements, small towns, villages and farms contributes to changes in rural landscape and how can this change be managed? The survey was conducted in matching locations in Poland, Slovakia, Germany and in the southern part of Cyprus. The research methods were based on the analysis of source materials and on field analyses in the studied regions. Source research included searching for information in a literature on the subject, as well as planning documents, strategies and studies of spatial development conditions. The main causes of the decline of abandoned rural areas are the decrease in population and migration to cities, the intensification of production and the increase in production areas and the change in the nature of the activities of rural homesteads. The results of the research also show that in addition to common trends comprising the transformation of landscapes in rural areas, each of the analyzed regions differs in terms of the degree of adverse changes, the period in which changes were noted and the possibilities to prevent these changes. In order to prepare a village rehabilitation strategy, a comprehensive diagnosis of whole changes is required, in which the state and causes of landscape changes are determined, and possible solutions for halting rural depopulation are foreseenVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij