Way search to research: from academic exercises in architecture to scientific investigations into actual problems

An interest in doctoral studies reflects the overall status of the scientist in the country in general and the role of science in the architect profession in particular. The article analyses the basic channels of how the students of architecture search for and find the ways to transfer themselves from the study area into an academic research environment. In order to figure out general trends and to outline the differences and similarities of doctoral studies that could further facilitate cooperation, the paper presents the thematic outputs of doctoral programmes in architecture schools in Vilnius, Riga, Venice, Jelgava and Weimar. With reference to the example of the Faculty of Architecture, VGTU, the trends towards developing research activities are analysed taking into account three interconnected branches of architecture: urban design, building architecture and landscape architecture. The cooperation and coordination of academic and research activities in wider European space is taking place upon common interest based on the specificities of each school and priorities of the chosen region. The awareness of global and regional processes in architectural research is an important point for the present and coming generations of researchers in Europe as they are building their careers on the basis of investigation into the options of the local applications of global competences in a cross-professional and inter-disciplinary way. Article in English. Kelias į mokslo tyrimų erdvę architektūroje: nuo akademinių eksperimentų iki aktualių problemų tyrimų Santrauka. Straipsnio autoriai nagrinėja, kaip studentai iš akademinių studijų atranda kelius į tyrimų erdvę. Remiantis kelių Europos mokyklų patirtimi ir jų pateiktais duomenimis analizuojama magistrantų ir doktarantų skaičiaus kaita, priklausomai nuo bendro urbanistikos, kraštovaizdžio ir pastatų architektūros specialybes studijuojančiųjų skaičiaus. Nors skirtingų mokyklų rodikliai ir skiriasi, aiškėja, kad mokyklos, kuriose yra didesnis studijuojančiųjų skaičius, geriau suformuoja akademinius srautus, turi daugiau studentų antrosios ir trečiosios pakopų studijose ir pasiekia geresnių doktorantūros rezultatų. Autorių nuomone, intensyvesnis architektus rengiančių Europos mokyklų ir pačių tyrėjų bendradarbiavimas yra viena iš svarbiausių priemonių, leidžiančių pasiekti geresnių rezultatų. Jaunųjų mokslininkų konferencijos, tokios kaip VGTU Architektūros fakulteto kasmet organizuojama jaunųjų mokslininkų konferencija „K. Šešelgio skaitymai“, ir ta proga išleidžiamas mokslo žurnalo „Mokslas – Lietuvos ateitis“ numeris sudaro puikias sąlygas doktorantams ir kitiems tyrėjams bendrauti ir keistis akademiniais laimėjimais. Raktiniai žodžiai: mokslo tyrimai; architektūra; urbanistika; kraštovaizdžio architektūra; koordinavimas; doktorantūr