Valstiečių skaitymo įpročių raida Kurše ir Livonijoje XVIII a.

The article explores the development of peasants’ reading habits over the 18th century in the Latvian-inhabited Lutheran regions of Russia’s Baltic provinces Courland/Kurzeme and Latvian Livonia/Vidzeme. By analysing the transition from intensive to extensive reading patterns, as well as from loud and ceremonial to silent and private reading, insight into the available statistical sources and information from subscription lists is provided and the observations of contemporaries are scrutinized. The views on Latvian peasants’ reading habits expressed by Baltic-German Lutheran parsons Friedrich Bernhard Blaufuß, Joachim Baumann, Christian David Lenz, Johann Friedrich Casimir Rosenberger, Alexander Johann Stender, as well as those published by Johann Friedrich Steffenhagen, are discussed within the context of urban and middle-class reading patterns. While the number of literate peasants in the 18th century was high, reaching one third in Courland and two thirds in Livonia by the turn of the 19th century, the motivation for reading and everyday habits differed, and while extensive reading increased, before the 1840s, the Baltic rural so­ciety did not see a phenomenon similar to the European middle-class rea­ding revolution. The article focuses on differentiating among various types of readers, divided according to their confessional lines (Herrnhutian Brethren or Lutheran Orthodox Church), social stan­ding (reading patterns were different depending on rural professions) or genera­tion (the older generation tended to prefer loud and ceremonial religious reading while the younger generation more often adopted silent, private and secular reading). The collective reading of books has been explored by demonstrating how it allowed combining the reading of books with other activities and also performed a socializing function. The avai­lable sources demonstrate that quiet reading did not replace reading aloud, in the same way that extensive reading did not replace intensive, but all reading practices continued to co-exist alongside each other, creating an increasingly diverse and saturated reading experience.Straipsnyje nagrinėjama valstiečių skaitymo įpročių raida XVIII a. latvių apgyvendintuose Rusijos Baltijos provincijų Kuršo / Kuržemės ir Latvijos Livonijos / Vidžemės liuteronų regionuose. Analizuojant perėjimą nuo intensyvaus prie ekstensyvaus skaitymo būdo, taip pat nuo garsinio ir apeiginio prie tylaus ir privataus skaitymo, pateikiama įžvalga apie turimus statistikos šaltinius ir informaciją prenumeratos gavėjų sąrašuose bei nagrinėjami amžininkų pastebėjimai. Miesto ir vidurinės klasės atstovų skaitymo būdų kontekste aptariamos Baltijos vokiečių liuteronų dvasininkų Friedricho Bernhardo Blaufußo, Joachimo Baumanno, Christiano Davido Lenzo, Johanno Friedricho Casimiro Rosenbergerio, Alexanderio Johanno Stenderio išreikštos, taip pat Johanno Friedricho Steffenhageno publikuotos nuomonės apie latvių valstiečių skaitymo įpročius. Nors XVIII a. raštingų valstiečių skaičius buvo didelis – iki XIX a. pradžios Kuržemėje jis siekė trečdalį, o Livonijoje – du trečdalius, skaitymo motyvacija ir kasdieniai įpročiai skyrėsi, ir, nors ekstensyvus skaitymas populiarėjo, Baltijos jūros regiono kaimo visuomenė iki XIX a. 5-ojo dešimtmečio nebuvo patyrusi reiškinio, panašaus į Europos vidurinės klasės skaitymo revoliuciją. Straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas įvairių tipų skaitytojams, suskirstytiems pagal jų religinę grupę (hernhutiečiai ar Liuteronų Ortodoksų Bažnyčia), socialinę padėtį (skaitymo būdai skyrėsi atsižvelgiant į užsiėmimus kaimo vietovėse) arba kartą (vyresnioji karta buvo linkusi teikti pirmenybę garsiniam ir apeiginiam religiniam skaitymui, o jaunoji dažniau rinkosi tylų, privatų ir pasaulietišką skaitymą). Kolektyvinis knygų skaitymas buvo ištirtas atskleidžiant, kaip jis leido derinti knygų skaitymą su kita veikla bei atliko socializacijos funkciją. Turimi šaltiniai rodo, kad tylus skaitymas nepakeitė garsinio skaitymo, kaip ir ekstensyvus skaitymas nepakeitė intensyvaus, tačiau visi skaitymo būdai ir toliau egzistavo drauge kurdami vis įvairesnę ir turtingesnę skaitymo patirtį