Witches and folk healers in Renata Šerelytė's and Rasa Aškinytė's novels

Bakalauro darbo objektas yra raganų ir žiniuonių vaizdavimas pasirinktuose romanuose, o tikslas yra ištirti, kaip raganos ir žiniuonės yra vaizduojamas pasirinktuose romanuose. Tam pasirinkti šaltiniai yra du Renatos Šerelytės romanai – „Raganos širdis“ (2018) ir „Izabelė“ (2019), taip pat du Rasos Aškinytės romanai – „Glesum“ (2016) ir „Istorija kaip upė“ (2018). Rašant šį darbą naudojama magiškojo feminizmo žanro teorija, remiamasi Kimberley Ann Wells disertacijos idėjomis. Teorinėje dalyje yra pristatoma raganos istorija mitologijoje, tautosakoje, raganų teismai, magiškojo feminizmo principai. Tiriamojoje dalyje yra analizuojamos raganos ir žiniuonės pasirinktuose romanuose. Išanalizavus raganų ir žiniuonių vaizdavimą pasirinktuose šaltiniuose buvo pastebėta, kad Aškinytės romanų moterys laikomos žiniuonėmis dėl jų atliekamos gydymo funkcijos, būrimo, šių dalykų galima išmokti, o Šerelytės romanuose veikėjų raganiškumas atskleidžiamas per jų žodžius, burtažodžius, jas lankančius kvapus ir vizijas, jų raganiškumas įgimtas. Šerelytės romanų moterys artimos tautosakinei raganos sampratai. Analizuotus romanus galima laikyti magiškojo feminizmo tekstais, nes juose vaizduojamos moterys nesitaiko su esama situacija, siekia nepriklausomybės, jos meta iššūkių tuometinei santvarkai. Taip pat buvo pastebėta, kad romanuose „Glesum“, „Istorija kaip upė“ ir „Izabelė“ moterys, kurios padeda, gydo, buria, yra vadinamos gydytojomis, žynėmis, tačiau tas pačias funkcijas atliekančios ir nepaklūstančios – raganomis.The object of the bachelor thesis is the depiction of witches and folk healers in selected novels, and the aim is to investigate how witches and folk healers are depicted in selected novels. The sources chosen for this are two novels by Renata Šerelytė – “Raganos širdis” (2018) and “Izabelė” (2019), as well as two novels by Rasa Aškinytė – “Glesum” (2016) and “Istorija kaip upė” (2018). This work uses the theory of the magical feminism genre, based on Kimberley Ann Wells’ dissertation ideas. The theoretical part presents the history of the witch in mythology, folklore, witch trials, the principles of magical feminism. The next two chapters analyze witches and folk healers in selected novels. After analysing the depiction of witches and wizards in selected sources, it was noticed that women in Aškinytė’s novels are considered folk healers due to their healing function, divination, these things can be learned. In Šerelytė’s novels, the witchcraft of the characters is revealed through their words, spells, smells and visions, and their witchcraft is inherited. The women of Šerelytė’s novels are close to the folklore concept of the witch. The analysed novels can be considered as texts of magical feminism, because the women depicted in them strive for independence, and pose challenges to the system of that time. It was also noticed that in the novels “Glesum”, “Istorija kaip upė”, and “Izabelė”, women who help, heal, tell fortunes are called folk healers, but women who perform the same functions and disobey are called witches.Humanitarinių mokslų fakultetasLituanistikos katedr