Analysis of passanger car emissions, based on it's fuel type

Didėjant klimato kaitos pavojui, svarbu atsižvelgti į visus taršos mažinimo metodus. Vienas iš jų yra transporto taršos mažinimas. Automobilių vidaus degimo variklių išmetami teršalai yra gana didelė problema Lietuvoje ir pasaulyje. Užterštumas anglies monoksidu, azoto dioksidu ir kietosiomis dalelėmis kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, o anglies dioksidas kelia didžiulį klimato pokyčių pavojų. Aplinkos oro užterštumo poveikis žmogui gali būti trumpalaikis arba ilgalaikis ir kenkia daugeliui – kvėpavimo, širdies– kraujagyslių, nervų, reprodukcinei, imuninei ir kt. – sistemų, sukelia arba pablogina sergančiųjų lėtinėmis ligomis būklę. Tačiau nepaisant Europos Sąjungos reikalavimų stipriai sumažinti transporto ir kitų sektorių emisijas, Lietuvoje esančių automobilių skaičius ir toliau auga. Šiame darbe buvo iškelti keli pagrindiniai uždaviniai, kurių tikslas įvertinti lengvųjų automobilių išmetamus oro teršalus ir jų daromą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; išnagrinėti, kas reguliuoja galimą lengvųjų automobilių išmetamą taršą, paskaičiuoti, ar galima būtų sumažinti lengvųjų automobilių teršalų emisijas Lietuvoje keičiant automobilių naudojamą kuro rūšį ir anketinės apklausos pagalba įvertinti Lietuvos gyventojų norą prisijungti prie šios iniciatyvos. Taigi, visų pirma darbe buvo atliekama literatūros analizė, kurioje aptarti vidaus degimo variklių išmetamų medžiagų sukeliami pavojai žmonių sveikatai, išanalizuoti kitų šalių tyrimai, atlikti tiriant automobilių emisijų sumažėjimus naudojant gamtines ir naftos dujas lengvuosiuose automobiliuose. Taip pat apžvelgtas Lietuvos automobilių parkas, atsižvelgiant į automobilių amžių, naudojamą kuro rūšį, ir Euro Standartus. Išanalizavus Lietuvos automobilių parko duomenis (2017- 2019 metais) apskaičiuoti automobilių emisijos pokyčiai, keičiant automobilių naudojamą kuro rūšį į varomus naftos ir gamtinėmis dujomis. Paskutiniame skyriuje pateikiami analizės ir anketinės apklausos rezultatai, kuriuose vaizduojamos lentelės, apibūdinančios gyventojų nuomonę, ar jie sutiktų modifikuoti savo eksploatuojamus automobilius į varomus naftos ar gamtinėmis dujomis, kaip jų pasirinkimą įtakotų valstybės suteikiamos lengvatos ar kompensacijos. Naudojant anketinius duomenis buvo atliekami skaičiavimai, prognozuojami emisijų pokyčiai. Visi duomenys pateikiami lentelėse ir aprašomi, galiausia pateikiamos išvados.With ever increasing dangers of climate change, it‘s important to review all methods of reducing humanity‘s polution of the enviroment. One of these methods is reduction of transport emissions. One of greatest problems in Lithuania and the world tied to this is use of internal combustion engines, as their emissions of carbon monokside, nitrus oksides and particle emissions cause greta danger to human health, while carbon diokside emissions add to rapid climate change. Polution of air leads to damaging effects to human health (both short term and long term), such as heart and respitory system problems, damage to nervous, reproduction and immune systems, and further agrevation of these problems in people who already have one of these health problems. Despite European Unions increainsg requirments to reduce emissions from transport and other sectors, number of cars in Lithuania continues to grow, increasing emissions alongside it. Few main tasks were raised in this work, with main goal being analysis of emissions of passanger cars and their effects to human health. Possibly emissions from these cars were calculated, alongside analysis of methods to reduce em using conversion for their method of fuel. Alongside calculations, a survey of people to agree to modify their cars was done, to see how willing they would be join the iniciative. First part of the work is analysis of various literature sources, discussing emissions of internal combusion engines, dangers these emissions raise to human health, and analysing research of other countries into conversion of cars into ones run on compressed natural gas and liquid propane gases as well as overlooking Euro standards for car emissions. Lithuania‘s car park data was also overviewed and analyzed to help calculate emissions of all passanger cars in the country. Last section of the work analyzes results of the survey, presenting the charts as well as info about participants opinions on switching to cars using different methods of fuel, depending on possibly compensations from the state or easier rules for such cars. Using survey data new possible emissions from cars in Lithuania were calculated and alongside all other previously established data presented in a conclusionGamtos mokslų fakultetasAplinkotyros katedr