Treniruotės aukštikalnėse: naujausias požiūris ir praktinis įgyvendinimas

This article overviews current comprehension of altitude training, which is quite contradictory: many sources declare that altitude training provides no benefits to sea level performances compared to appropriate conventional training while others consider altitude training to be an efficacious and proven tool to enhance high-performance preparation. This contradiction can be partly explained by the variety of individual training responses, i.e., individual predispositions among some athletes to more favourable reactions to altitude exercising. The potential benefits of altitude training for enhancing sea level performance include: (i) improved oxygen delivery to muscles induced by higher oxygen-carrying capacity of blood; (ii) enhanced oxygen utilization within the muscle cells due to higher activity of aerobic enzymes and increased myoglobin content; (iii) increased anaerobic capacity via improved buffering capacity in muscles and blood. It is proposed that a general approach be taken to compiling training programs according to phases of acclimatization and post-altitude preparation in accordance with sea-level re-acclimatization. There are favourable periods for competitions, i.e. intervals between the 14th -28th days and between the 36th – 46th days after returning to sea-level. In addition to traditional altitude training where the athletes live and train at the same elevation, non-conventional approaches have been developed: (1) athletes live at altitude but train lower; (2) athletes live in altitude-simulated conditions and train at sea level; (3) athletes live at sea-level and train in altitude-simulated conditions. All these original techniques have their specific advantages and disadvantages and can be creatively implemented in athlete preparation.Šiame straipsnyje pateikiama šiuolaikinio supratimo apie treniravimąsi aukštikalnėse apžvalga. Požiūris į tokią treniruotę gana prieštaringas: nemažai mokslininkų teigia, kad treniruotė aukštikalnėse neduoda jokios naudos varžantis jūros lygio sąlygomis, o kiti specialistai mano, kad treniruotė aukštikalnėse labai paveiki ir patikrinta didelio meistriškumo sportininkų rengimo priemonė. Šį prieštaravimą iš dalies galima paaiškinti individualiomis sportininkų savybėmis, t. y. individualia reakcija į treniruotę aukštikalnėse. Potenciali tokio treniravimosi nauda, padedanti gerinti jūros lygio sąlygomis pasiekiamus rezultatus, gali būti tokia: 1) pagerėjęs deguonies pristatymas į raumenis; 2) dėl aerobinių enzimų ir padidėjusio mioglobino kiekio pagerėjęs deguonies panaudojimas audinių ląstelėse; 3) padidėjęs anaerobinis pajėgumas (dėl pagerėjusių kraujo ir raumenų buferinių savybių). Sudarant treniruotės programas siūloma atsižvelgti į aklimatizacijos ir po treniravimosi aukštikalnėse einančias fazes, nepamirštant reaklimatizacijos jūros lygio sąlygomis. Yra keletas varžyboms palankių laikotarpių, t. y. 14–28 dienos ir 36–46 dienos po grįžimo į jūros lygio sąlygas. Greta tradicinės treniruotės aukštikalnėse, kai sportininkai gyvena ir treniruojasi tame pačiame aukštyje, buvo atrasti ir kiti, ne tokie tradiciniai variantai: 1) sportininkai gyvena aukštikalnėse, o treniruojasi žemiau; 2) sportininkai gyvena aukštikalnes imituojančiomis sąlygomis ir treniruojasi jūros lygyje; 3) sportininkai gyvena jūros lygyje ir treniruojasi aukštikalnes imituojančiomis sąlygomis. Visi šie variantai turi tiek specifinių pranašumų, tiek trūkumų ir gali būti kūrybiškai taikomi rengiant sportininkus