Investigation of cannabis sativa crop

Bakalauro studijų baigiamajame darbe pateikiami rezultatai kaip skirtingas kanapių tankis ir tręšimo normos lėmė pasėlio piktžolėtumą ir biomasės kiekį. Tyrimai atlikti vykdant lauko eksperimentą. Tyrimai atlikti 2020 m vasara, Kėdainių rajone, Akademijos miestelyje. Tyrimo atlikimo vieta priskiriama Lietuvos vidurio žemumai čia vyrauja derlingi, gero humusingumo dirvožemiai, pagal dirvožemio granuliometrinę sudėtį pagrinde vyrauja lengvo ir vidutinio sunkumo priemoliai. Tyrimo vietovės dirvožemio bonitetinis balas yra 56. Pagal dirvožemio granuliometrinę sudėtį vyrauja smėlingas lengvas priemolis ir vidutinio sunkumo priemolis. Tyrimo objektas – sėjamosios kanapės (Canabis sativa) pasėlis, kuriame taikytos skirtingos sėjos ir tręšimo normos. Darbo tikslas – įvertinti sėjos ir tręšimo normų įtaką sėjamosios kanapės piktžolėtumui ir biomasės kiekiui. Tyrimo uždaviniai – nustatyti pasėlio piktžolėtumą, antžeminės dalies biomasę, žiedų, lapų ir stiebų biomasę, ištirti kanapių lapų plotą. Tyrimo metodai – buvo fiksuota piktžolių kiekis ir botaninė sudėtis, atlikta antžeminės biomasės pjūtis, atskirai fiksuota kanapių žiedų, lapų ir stiebų biomasė. Tyrimų rezultatai – Skirtingas pasėlio tankumas ir tręšimo normos beveik neturėjo esminės įtakos piktžolių sudygimui. Esminiai skirtumai pastebėti tik Liepos 24 d laukelių apskaitos duomenyse, didesnio tankio pasėlyje. Mažesnio tankio pasėlyje esminių skirtumų nebuvo. Esmingai didesnė antžeminė biomasė ir kanapių žiedų biomasė gauta tuose variantuose, kur panaudotos N ir NPK trąšos lyginant su kontroliniu variantu. Kanapių lapų biomasė esmingai didesnė gauta su N ir NPK trąšomis. Variantuose su PK trąšomis lapų biomasė būdavo mažesnė. Toks pat dėsningumas pastebėtas ir su stiebų biomasės duomenimis. Ištyrus lapų plotą esmingai didesnis plotas nustatytas mažesnio tankio pasėlyje su NPK trąšomis. Reikšminiai žodžiai: sėjamoji kanapė, piktžolėtumas, biomasė.The Bachelor thesis presents the results of how different hemp densities and fertilisation rates influenced the weediness and biomass of the crop. The research was carried out while performing a field experiment. The research was carried out in the summer of 2020, in Akademija town, Kėdainiai district. The site of the study belongs to the lowlands of central Lithuania, where fertile soils with good humus content are most prevalent, and light to medium loams predominate in terms of the soil's granulometric composition. The object of the study was the crops of fibre variety hemp (Cannabis sativa L.) with different sowing and fertilisation rates. The aim of the thesis was to assess the influence of sowing and fertilisation rates on weediness and the biomass content of true hemp. The objectives of the study were to determine the weediness of the crop, the above-ground biomass and to calculate the cannabis leaf area. The results of the studies were differences in crop density and fertiliser application rates had almost no significant effect on weediness emergence. Significant differences were only observed in the 24 July field data for the higher density crops. There were no significant differences in the lower density crops. Significantly higher aboveground biomass and cannabis flower biomass were obtained in the variants where the N fertiliser and the NPK fertiliser was applied compared to the blank control. Cannabis leaf biomass was significantly higher with the N fertiliser and the NPK fertiliser. The variants with the PK fertiliser had a lower leaf biomass. The same pattern was observed with the stem biomass data. The leaf area was significantly higher in the lower density crops with the NPK fertiliser. Key words: sowing cannabis, weediness, biomass.Agronomijos fakultetasAgroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituta