Simulation of a complicated political leader's communication in the media: the case of Rolandas Paksas election campaign

Tyrimo problema. Politinio konflikto metu ištransliuojama informacija apie konfliktą modeliuoja visuomenės politines pažiūras. Tyrimo klausimai. Ar politinis konfliktas lemia politiko įvaizdį visuomenėje, jį ištransliavus žiniasklaidoje? Ar politinio lyderio konfliktas turi įtakos valstybės formavimui? Kaip dažnai yra stebimas konfliktas žiniasklaidoje? Ar visuomenė pasitiki informacija pateikiama žiniasklaidoje? Ar žiniasklaida modeliuoja visuomenės politines pažiūras? Tyrimo objektas. Konfliktinių komunikacijų ir žiniasklaidos analizė politinės kampanijos metu Tyrimo tikslas. Tiriamojo pobūdžio baigiamajame darbe išanalizuoti, ar žiniasklaida modeliuoja visuomenės politines pažiūras politinio konflikto metu. Tyrimo metodai. Atliktas empirinis tyrimas, kuriuo siekiama išanalizuoti, didžiausią Lietuvos lyderio politinį konfliktą. Internetinės apklausos pagalba apklausti respondentai ir išsiaiškinti, ar politinis konfliktas keičia jų nuomonę ir požiūrį į tam tikrą konfliktą, ar žiniasklaida formuoja jų politines pažiūras ir ar jų nuomone žiniasklaida formuoja daugumos žmonių politines pažiūras. Tyrimo rezultatai bei išvados. Tyrimo laikotarpiu 2021m. kovo 28 d. iki 2021m. balandžio 30d. išanalizuoti moksliniai ir literatūros šaltiniai bei internetiniai įrašai. Empirinio tyrimo pagrindu išsiaiškinti Rolando Pakso apkaltos procesas ir padariniai. Apibrėžta, kad Rolando Pakso apkaltos procesas buvo didžiausias politinis konfliktas Lietuvoje turėjęs įtakos Konstitucinėms pataisoms ir valstybės formavimui. Internetinės apklausos rezultatais išsiaiškinta, kad žiniasklaidoje pateikta informacija apie politinius konfliktus keičia konflikte dalyvaujančio politiko įvaizdį ir menkina žmonių pasitikėjimą juo, bei trikdo valstybės formavimą tuo metu. Apklausa parodė, kad dauguma žmonių nėra linkę pasitikėti žiniasklaidoje transliuojamomis žinutėmis ir informacija tikrina pirminius šaltinius. Kiekybinis tyrimas leido suprasti, kad didelė dalis žmonių apie politikus nuomonę susidaro patys juos stebėdami ir analizuodami, tačiau žiniasklaida nėra jų atspirties taškas. Taip pat duomenys rodo, kad 55,1% apklaustųjų politinių pažiūrų žiniasklaida neformuoja, tačiau 66,2% respondentų mano, kad kitų politines pažiūras formuoja būtent žiniasklaida, o ne jie patys.Reasearch problem. Information about the conflict broadcast during a political conflict models the political views of the society. Reasearch questions. Does political conflict determine the image of a politician in society after it has been broadcast in the media? Does the conflict of a political leader affect the formation of the state? How often is conflict observed in the media? Does the public trust the information provided in the media? Does the media model society’s political views? Reasearch object. Analysis of Conflict Communications and Media during Political Campaign Reasearch aim. In the final research work, to analyze whether the media model the political views of the society during the political conflict. Reasearch methods. An empirical study was conducted to analyze the biggest political conflict of the Lithuanian leader. Respondents were interviewed using an online survey to find out if political conflict changes their views and attitudes towards a particular conflict, whether the media shapes their political views, and whether they think the media shapes the political views of the majority of people. Reasearch results and conclusions. During the research period 2021m. march 28 until 2021. april 30. scientific and literature sources and online recordings were analyzed. The process and consequences of Rolandas Paksas' impeachment were clarified on the basis of an empirical study. It was defined that the impeachment process of Rolandas Paksas was the biggest political conflict in Lithuania that had an impact on the Constitutional Amendments and the formation of the state. The results of the online survey revealed that the information provided in the media about political conflicts changes the image of the politician involved in the conflict and undermines people's trust in him, and disturbs the formation of the state at that time. The survey showed that most people are reluctant to trust the messages and information broadcast in the media checking primary sources. Quantitative research has made it clear that a large proportion of people’s opinions about politicians are formed by observing and analyzing them themselves, but the media is not their starting point. The data also show that 55.1% of respondents do not shape political views in the media, but 66.2% of respondents believe that the political views of others are formed by the media and not by themselves.Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetasViešosios komunikacijos katedr