The relationship between sexist attitudes and tolerance of sexual harassment among students

Tyrimo tikslas - įvertinti ryšį tarp studentų turimų seksistinių nuostatų ir seksualinio priekabiavimo toleravimo. Tyrime dalyvavo 191 studentas (142 moterys, 48 vyrai ir 1 tyrimo dalyvis pažymėjo „kita“) iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Tyrimo dalyvių amžius svyravo nuo 18 iki 48 metų (vidurkis 23,05 m.). Tyrime dalyvavo studentai, besimokantys psichologiją, sociologiją, marketingą, mediciną, kūrybines industrijas, ekonomiką, viešąją komunikaciją ir kitas specialybes. Siekiant įvertinti ryšį tarp studentų seksistinių nuostatų ir seksualinio priekabiavimo toleravimo buvo atliktas kiekybinis tyrimas – apklausa. Tyrimo dalyviai turėjo atsakyti į demografinius klausimus bei ambivalentiško seksizmo klausimyną, ambivalentiškumo vyrų atžvilgiu klausimyną, seksualinio priekabiavimo nuostatų klausimyną, seksualinio priekabiavimo prie vyrų toleravimo klausimyną ir socialinio pageidaujamumo klausimyną. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didesnis studentų priešiškas ir geranoriškas seksizmas yra susijęs su didesniu seksualinio priekabiavimo prie moterų ir vyrų toleravimu. Taip pat buvo nustatyta, kad vyrai pasižymi aukštesniu priešiško ir geranoriško seksizmo moterų atžvilgiu ir aukštesniu geranoriško seksizmo vyrų atžvilgiu išreikštumu bei aukštesne seksualinio priekabiavimo prie moterų ir vyrų tolerancija, lyginant su moterimis. Rezultatai taip pat parodė, kad heteroseksualūs studentai pasižymi labiau išreikštomis priešiško seksizmo moterų atžvilgiu ir geranoriško seksizmo moterų bei vyrų atžvilgiu nuostatomis bei labiau toleruoja seksualinį priekabiavimą prie moterų ir vyrų, lyginant su neheteroseksualiais studentais. Taip pat, nustatyta, kad I studijų pakopos studentai pasižymi labiau išreikštu priešišku seksizmu moterų atžvilgiu, lyginant su II ir III pakopos studentais. Seksualinio priekabiavimo toleravimo ir seksistinių nuostatų išreikštumo skirtumų tarp skirtingą darbinį statusą turinčių studentų ir tarp skirtingo lyčių santykių studijų programoje nenustatyta.The aim of this study is to evaluate the relationship between sexist attitudes and tolerance of sexual harassment among students. 191 students (142 females, 48 males and 1 participant selected “other“) from various higher education institutions of Lithuania participated in this study. The mean age of participants was 23,05 (aged from 18 to 48 years old). Students, who study psychology, sociology, marketing, medicine, creative industries, economics, communication, and other specialties, participated in this study. To evaluate the relationship between sexist attitudes and tolerance of sexual harassment among students, a quantitative research – survey – was conducted. This survey included The Ambivalent Sexism Inventory, The Ambivalence toward Men Inventory, The Sexual Harassment Attitudes Scale, Tolerance of Sexual Harassment of Men Scale, Balanced Inventory of desirable responding and some demographic questions. The results of this study have shown that higher hostile and benevolent sexism is related to higher tolerance of sexual harassment among students. Significant differences in sexist attitudes and tolerance of sexual harassment were related to participants’ gender, sexual orientation, and academic degree. Male participants were significantly more likely to endorse hostile and benevolent sexism toward women and benevolence toward men than did female participants. Also, male participants scored significantly higher on tolerance of sexual harassment of women and men compared to female participants. Heterosexual participants were significantly more likely to endorse hostile and benevolent sexism toward women, benevolence toward men and tolerate sexual harassment of women and men more than female participants. Participants who are studying for bachelor’s degree scored significantly higher on hostile sexism toward women compared to participants of higher academic degree. This study has shown no significant differences in sexist attitudes and tolerance of sexual harassment in relation to participants’ job status and gender ratio in the study program.Socialinių mokslų fakultetasPsichologijos katedr