Kultūros mokymas ar mokymas apie kultūrą?

Straipsnyje analizuojamas vienas iš svarbiausių klausimų šiuolaikinėje užsienio kalbos mokymo metodikoje – kultūros integravimas į užsienio kalbos mokymo procesą. Kalbos ir kultūros ryšys yra labai gilus. Kalba naudojama siekiant išlaikyti ir perduoti kultūrą ir kultūrinius ryšius. Kompetentingas svetimos kalbos vartotojas turėtų įgyti bent minimalių žinių apie svetimos šalies kultūrą. Tai žmogui, atvykusiam į svetimą šalį gyventi, dirbti ar tik keliauti, gali padėti sumažinti kultūrinį šoką – diskomfortą, baimę ar nesaugumo jausmą. Mokant užsienio kalbos, mokytojų užduotis yra supažindinti studentus ne tik su įvairiomis kalbinėmis struktūromis, bet ir realiu pasauliu, su kuriuo jie susidurs ateityje. Siekiantiems gerai valdyti užsienio kalbą, vien tik kalbinės kompetencijos nepakanka.The paper deals with one of the most important issues in modern Foreign Language Teaching Methodology – the integration of culture in the process of teaching a foreign language. The relationship between language and culture is deeply rooted. Language is used to maintain and convey culture and cultural ties. Different ideas stem from differing language use within one’s culture and the whole intertwining of these relationships start at one’s birth. The competent speaker of a foreign language should acquire at least a minimum knowledge of the culture of target language speaking countries. It can help to reduce the culture shock – feelings of discomfort, fear, or insecurity experienced by a person who moves to live, work in a foreign country or during foreign travels. In the process of teaching FL teachers’ job is to introduce learners to the complexities of the real world which students will have to face in the future together with various linguistic structures and units. Therefore, linguistic competence alone is not enough for learners to be competent in that language