The comparison of different cover crop mixtures productivity

Tyrimo atlikimo vieta: Lauko eksperimentas atliktas 2020 m. Alytaus r. žemės ūkio veiklą vykdančio Mindaugo Almanaičio ūkyje. Tyrimo objektas: skirtingi tarpinių pasėlių mišiniai. Tyrimo tikslas ir uždaviniai: Ištirti ir palyginti skirtingų tarpinių pasėlių mišinių produktyvumą. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti piktžolių plitimą skirtingų tarpinių pasėlių mišiniuose (rūšinę sudėtį, skaičių ir masę); 2. Įvertinti skirtingų tarpinių pasėlių mišinių produktyvumą (antžeminės dalies žaliąją ir sausąją biomasę, šaknų masę). Tyrimo metodai: Tarpinių pasėlių mišinių piktžolėtumas ir produktyvumas buvo vertinamas augalų vegetacijos pabaigoje. Kiekviename laukelyje atsitiktinai pasirinktuose dešimtyje 0,06 m2 apskaitos ploteliuose buvo nustatyta piktžolių rūšinė sudėtis, piktžolių skaičius ir masė. Keturiuose 0,25 m2 apskaitos ploteliuose išpjauta tarpinių pasėlių mišinių antžeminė masė ir pasverta. Antžeminės masės ėminiai išdžiovinti džiovinimo spintoje 105 oC temperatūroje. Tarpinių pasėlių mišinių šaknų masė nustatyta mažųjų monolitų (0,001 m3) metodu (Lapinskienė, 1993). Tyrimų duomenys statistiškai įvertinti kiekybinių požymių vieno veiksnio dispersinės analizės metodu Tyrimo rezultatai: Tarpinių pasėlių mišiniuose plito bekvapis šunramunis, daržinė žliūgė, raudonžiedis progailis, smalkinis tvertikas, dirvinis asiūklis ir paprastoji kiaulpienė. Piktžolių skaičius ir sausųjų medžiagų masė skirtinguose tarpinių pasėlių mišiniuose esmingai nesiskyrė. Didžiausią antžeminės dalies žaliąją masę (7,50 t ha-1) suformavo tarpinis mišinys, sudarytas iš 40 proc. pupinių, 30 proc. miglinių, 15 proc. astrinių ir 15 proc. bastutinių šeimų augalų rūšių. Esmingai nuo 35,6 iki 39,7 proc. mažesnę antžeminės dalies žaliąją masę suformavo mišinys, sudarytas iš 2 bastutinių šeimos augalų rūšių, palyginti su 4 ir 6 augalų rūšių tarpiniais mišiniais. Esmingai nuo iki proc. didesnę antžeminės dalies sausųjų medžiagų masę suformavo 4 ir 6 augalų rūšių tarpinių pasėlių mišiniai, palyginti su 2 ir 13 augalų rūšių tarpinių pasėlių mišiniais. Esmingai nuo 1,8 iki 3,9 karto didesnę šaknų absoliučiai sausųjų medžiagų masę suformavo tarpinių pasėlių mišinys, sudarytas iš 55 proc. pupinių, 35 bastutinių ir 10 hidrofilinių augalų rūšių, palyginti su 2, 6 ir 13 augalų rūšių tarpiniais mišiniais.Research location: The field of the experiment was carried out in 2020 on the farm of Mindaugas Almanaitis, who is engaged in Alytus distr. agricultural activity. Object of research: different mixtures of cover crops. Aim and objectives of the study: To investigate and compare the productivity of different cover crop mixtures. The objectives of the study are: 1. To determine the spread of weeds in mixtures of different cover crops (species composition, number and mass); 2. Assess the productivity of mixtures of different cover crops (green and dry biomass of the above-ground part, root mass). Research methods: Weeding and productivity of cover crop mixtures were assessed at the end of plant vegetation. In each field, in the randomly selected 10 plots of 0.06 m2, the weed species composition, weed count and mass were determined. On four plots of 0.25 m2 of account, the ground weight of the cover crop mixtures is cut and weighed. The ground mass samples have been dried in a oven at 105 oC. The root weight of mixtures of cover crops is determined by the method of small monoliths (0.001 m3) (Lapinskienė, 1993). Study data statistically evaluated by the one-factor dispersion analysis method of quantitative attributes. Results of the study: Tripleurospermum perforatum, Stellaria media, Anagallis arvensis, Erysimum cheiranthoides, Equisetum arvense and Taraxacum officinale spread in mixtures of cover crops. The number of weeds and the mass of dry matter in the different mixtures of cover crops did not differ significantly. The largest green mass of the above-ground part (7.50 t ha-1) was formed by an cover mixture consisting of 40 % leguminosae, 30 % gramineae, 15 % compositae and 15 % of the plant species of the cruciferae family. In principle, between 35.6 % and 39.7 % of the green weight of the terrestrial part was formed by a mixture of 2 species of plants of the cruciferae family compared to cover crop mixtures of 4 and 6 plant species. In principle, from up to % of the dry matter content of the terrestrial part was formed by mixtures of cover crops of 4 and 6 plant species compared to cover crop mixtures of 2 and 13 plant species. An intrinsically between 1.8 and 3.9 times the mass of roots of absolutely dry matter was formed by a mixture of cover crops consisting of 55% of leguminosae, 35 cruciferae and 10 hydrophilic plant species, compared to cover crops mixtures of 2, 6 and 13 plant species.Agronomijos fakultetasAgroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituta