The Development of the Ability of Pre-primary Children to Build Relationships with Each Other

Early childhood is a time of transition when children start school. In order to attend an educational institution, children need social and self-regulation skills that enable them to build friendships, communicate and cooperate with others, and manage their emotions and behaviour. Therefore, it is crucial to start developing relational skills early. By developing this skill, children learn to work more effectively with others, to understand different situations, to adapt to their surroundings and to cope with difficulties in life. The problem of the research – how to develop interpersonal skills in pre-school children. The object of the research – the ability of pre-school children to build relationships. The purpose of the research – to reveal the capacity of pre-school children to build relationships. The objectives of the research are 1) to analyse the literature in order to clarify the concepts of emotional intelligence, social and emotional competencies; 2) to investigate the factors influencing the social and emotional competencies of pre-school children; 3) to find out which social-emotional competencies need to be developed in pre-school children, and 4) to reveal the possibilities of the development of the ability to build relationships in pre-school children based on the activities of the programme “Zipio draugai“ (Zippy's Friends). The research involved a scientific literature review, interviews, observation, and data analysis. The study was conducted in a pre-school group, based on the “Zipio draugai” programme, which successfully developed interpersonal skills in children. An analysis of the data from the children shows a clear change between the first and the last lesson. The children became more open, engaged in analysing the stories, working together to find solutions and learning to work together more successfully. As the stories were analysed, many children began to talk more openly, share their thoughts and memories of similar situations and the feelings they had experienced. The children were getting better at recognizing and discovering the factors that help to maintain friendships. They tried to find ways to maintain positive relationships, listen to what their friends had to say and come to a common decision.Ankstyvoji vaikystė yra pereinamasis laikas, kai vaikai pradeda lankyti ugdymo įstaigą. Norint lankyti ugdymo įstaigą, vaikams reikia socialinių ir savireguliacijos įgūdžių, leidžiančių vaikams užmegzti draugystę, bendrauti ir bendradarbiauti su aplinkiniais, gebėti valdyti emocijas, elgesį. Taigi, itin svarbu laiku pradėti ugdyti tarpusavio santykių gebėjimus. Ugdant šį gebėjimą vaikai mokosi efektyviau dirbti su kitais, suprasti skirtingas situacijas, lengviau prisitaikyti prie mus supančios aplinkos ir įveikti sunkumus gyvenime. Tyrimo problema – kaip ugdyti priešmokyklinio amžiaus vaikų tarpusavio santykių gebėjimus. Tyrimo objektas – priešmokyklinio amžiaus vaikų gebėjimai kurti tarpusavio santykius. Tyrimo tikslas – atskleisti priešmokyklinio amžiaus vaikų gebėjimų kurti tarpusavio santykius galimybes. Tyrimo uždaviniai: 1) atlikti literatūros analizę, siekiant atskleisti emocinio intelekto, socialinių ir emocinių kompetencijų sampratas; 2) išnagrinėti veiksnius, darančius įtaką priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinei ir emocinei kompetencijai; 3) išsiaiškinti, kokius socialinius emocinius gebėjimus reikia ugdyti priešmokyklinio amžiaus vaikams; 4) atskleisti priešmokyklinio amžiaus vaikų gebėjimų kurti tarpusavio santykius ugdymo galimybes remiantis programos „Zipio draugai“ veiklomis. Atliktas veiklos tyrimas, kurio metu taikyti mokslinės literatūros analizės, pokalbio, stebėjimo metodai bei tyrimo duomenų analizė. Tyrimas buvo atliktas priešmokyklinėje grupėje, remiantis „Zipio draugai“ programos veiklomis, kuriu metu vaikai sėkmingai ugdėsi gebėjimus kuriant tarpusavio santykius. Išanalizavus vaikų duomenys galima įžvelgti akivaizdų pokytį tarp pirmosios ir paskutiniosios pamokėlės. Vaikai tapo atviresni, labiau įsitraukdavo į pasakojimų analizes, drauge ieškodavo sprendimų būdų, vis sėkmingiau mokėsi veikti drauge. Analizuojant pasakojimus, daugelis vaikų pradėjo labiau atvirauti, dalintis mintimis, prisiminimais apie patirtas panašias situacijas ir tuomet juos aplankiusius jausmus. Vaikams vis geriau sekėsi atpažinti ir atrasti veiksnius, padedančius išsaugoti draugystę. Jie stengėsi rasti būdų palaikyti teigiamus santykius, išklausyti draugų pasisakymus ir priimti vieną bendrą sprendimą.Švietimo akademij