Anti-Semitism in Poland and Lithuania in 1945-1953

Antisemitizmas Sovietų sąjungoje nebuvo naujas reiškinys ir egzistavo jau nuo seno. J. Stalino valdymo laikotarpis SSRS išsiskiria kaip aktyvios antisemitinės politikos laikotarpis. Stalinui buvo būdingas viešas tiesiogiai į žydus orientuotas propagandinis antisemitizmas. Žydai buvo laikyti imperializmo skleidėjais ir Amerikiečių į Sovietų Sąjunga pasiųstais šnipais, kurių tikslas socializmo sunaikinimas. XX a. pirmoje pusėje žydai buvo matomi kaip svetimi ir pavojingi. Šio tyrimo tikslas: Naudojantis istoriografine medžiaga aptarti ir palyginti kaip ir kokiais mastais reiškėsi antisemitizmas ir prieš žydų tautybės asmenis nukreipta agresija Lenkijoje ir Lietuvoje Josifo Stalino valdymo laikotarpiu nuo 1945 iki 1953 m. Uždaviniai: 1) Aptarti antisemitizmo mastus, apžvelgiant žydų kultūrinę, socialine ir politinę padėtį Lietuvoje 1945-1953 m. 2) Aptarti antisemitizmo mastus ir apraiškas, apžvelgiant žydų kultūrinę, socialine ir politinę padėtį Lenkijoje 1945-1953 m. 3) Aptarti ir palyginti panašumus ir skirtumus tarp antisemitizmo mastų ir apraiškų Lietuvoje ir Lenkijoje 1945-1953 m. 1945-1953 m. laikotarpis Lenkijoje ir Lietuvoje pasižymėjo aktyvia antisemitizmo sklaida. Tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje po Antrojo Pasaulinio karo žydai susidūrė su nauja antisemitizmo ir agresijos banga. Įsisenėjusių prietarų, antisemitinės propagandos ir žydų siejimo su komunizmu paskatinti vietiniai gyventojai aktyviai reiškė savo neigiamas nuotaikas, dažnai pasitelkiant agresiją ir smurtą. Komunizmo baimė ir žydų tapatinimas su komunistais, ritualinių žmogžudysčių mito plitimas ir keliama baimė, panika susijusi su Lenkijos žydų masiniu grįžimu po karo ir faktu, kad žydai sieks susigrąžinti savo prarastą turtą ir namus, mišrių santuokų sukeltos „rasinės taršos“ baimė, bei žydų politinio ir socialinio dominavimo baimė buvo pagrindinės antisemitizmo ir negatyvių nuotaikų sklaidos Lietuvoje ir Lenkijoje priežastys. Antisemitizmo egzistavimą tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje galima pastebėti ne tik visuomenėje, bet kultūrinėje ir politinėje sferose. Visą J. Stalino valdymo laikotarpį tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje buvo vykdyta, antisemitizmu remta, aktyvi kultūrinio žydų identiteto ir politinės žydų įtakos naikinimo politika. Lyginant Lietuvos ir Lenkijos žydų ir antisemitizmo situacija yra akivaizdu kad egzistuoja daug panašumų. Galima pastebėti, jog abiejuose šalyse antisemitizmo sklaidai turėjo neigiamos žydų asociacijos su komunizmu ir nuo senų laikų išlikę negatyvūs stereotipai. Žinoma lyginant Lietuvą ir Lenkiją yra akivaizdu, jog Lenkijos antisemitizmas ypač pirmaisiais pokario metais, buvo labiau tiesioginis, ir brutalus. Tuo tarpu Lietuvoje, galima pastebėti, kad antisemitizmas buvo labiau remtas propaganda ir vystėsi ne taip aktyviai viešumoje. Lietuvos atveju antisemitizmas ypač penktojo dešimtmečio pabaigoje - šeštojo dešimtmečio pradžioje buvo labiau latentinis.Anti-Semitism was not a new phenomenon in the Soviet Union and has existed for a long time. The reign of Joseph Stalin in the USSR stands out as a period of active anti-semitic policy. It was known for active public propaganda directed towards the Jews. They were seen as spreaders of imperialism and spies sent by Americans to the Soviet Union with the goal of destroying socialism. In the first half of the 20th century Jews were seen as foreign and dangerous. The aim of this study: Using historiographical material to discuss and compare how and to what extent anti-Semitism and aggression against Jews in Poland and Lithuania manifested itself during the reign of Joseph Stalin from 1945 to 1953. Objectives of the research: 1) To discuss the extent of anti-semitism, reviewing the cultural, social and political situation of Jews in Lithuania in 1945-1953. 2) To discuss the extent and manifestations of anti-semitism, reviewing the cultural, social and political situation of Jews in Poland in 1945-1953. 3) To discuss and compare the similarities and differences between the extent and manifestations of anti-Semitism in Lithuania and Poland in 1945-1953. 1945-1953 period in Poland and Lithuania was marked by the active spread of anti-semitism. In both Lithuania and Poland, after the Second World War, Jews faced a new wave of anti-semitism and aggression. Induced by outdated prejudices, anti-Semitic propaganda, and the association of Jews with communism, the locals actively expressed their negative views, often through aggression and violence. Fear of communism and the identification of Jews with communists, the spread and fear of the myth of ritual murders, panic over the mass return of Polish Jews after the war and the fact that Jews will seek to recover their lost property and homes, and fear of social and political domination, were the main reasons for the spread of anti-semitism and negative sentiments in Lithuania and Poland. The existence of anti-Semitism in both Lithuania and Poland can be observed not only in society, but also in the cultural and political spheres. Throughout Stalin's reign, both Poland and Lithuania pursued an active policy of destroying Jewish cultural identity and political influence, supported by anti-Semitism. Comparing the situation of Lithuanian and Polish Jews and anti-Semitism, it is obvious that there are many similarities. It can be observed that in both countries the spread of anti-Semitism had negative Jewish associations with communism and negative stereotypes that have persisted since ancient times. Of course, comparing Lithuania and Poland, it is obvious that Polish anti-Semitism, especially in the first years after the war, was more direct and brutal. Meanwhile, in Lithuania, it can be noticed that anti-Semitism was more supported by propaganda and developed less actively in public. In the case of Lithuania, anti-Semitism was more latent, especially in the late 1940s and early 1950s.Humanitarinių mokslų fakultetasIstorijos katedr