Vyresnio amžiaus asmenų psichologinės gerovės sąsajos su šeimos diskriminacijos patirtimi ir gyvenimo aplinkybėmis vaikystėje

The life course perspective raised many discussions about continuity, types of threads linking different developmental stages, and ways to identify these links. The aim of this study was to evaluate the significance of childhood family circumstances and family repression / discrimination experiences in predicting psychological well-being in later life. The Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe (SHARE) wave 7 data was used; 1985 respondents aged 50+ (M = 66.23, SD = 10.52) living in Lithuania (63.8 % – female) provided retrospective information on their early life circumstances, including home environment, relationships with family / friends, family persecution. Psychological well-being was assessed with a 12-item Control, Autonomy, Self-Realization, and Pleasure (CASP) scale. Results of the hierarchical regression analysis showed that the inclusion of family persecution and other childhood factors increases the prognostic value of the model by 8 percent. Relationships with mother and friends, self-rated health, perceived abilities, number of books at home, and physical harm by others significantly predicted psychological well-being among older adults, even after controlling pivotal sociodemographic variables. These results suggest that creating a caring, safe, and cognitively stimulating childhood environment can promote better development in early stages and contribute to greater psychological well-being in later life.Žmogaus gyvenimo kelias kėlė ir toliau kelia diskusijas: ar jis tolydus, ar šuoliškas, kokios nenutrūkstamos gijos sieja skirtingus amžiaus tarpsnius, kokiais būdais tas sąsajas nustatyti. Šio tyrimo tikslas – įvertinti gyvenimo aplinkybių vaikystėje, šeimos politinių represijų ir diskriminacijos patirčių reikšmingumą prognozuojant psichologinę gerovę vyresniame amžiuje. Tyrimui panaudoti Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo 7-os bangos duomenys. Į tyrimą buvo įtraukti 1 985 Lietuvoje gyvenantys 50 metų ir vyresni respondentai (63,8 % – moterys). Psichologinė gerovė buvo įvertinta 12-os teiginių Kontrolės, autonomijos, savirealizacijos ir malonumo (CASP) skalės versija. Remiantis retrospektyvia savistata, surinkti duomenys apie vaikystės ir paauglystės gyvenimo aplinkybes, apimantys namų aplinką ir sąlygas, santykius šeimoje ir artimoje aplinkoje, šeimos persekiojimo ir diskriminacijos patirtį. Hierarchinė regresinė analizė atskleidė, kad šeimos represijų, persekiojimo ir vaikystės gyvenimo aplinkybių veiksnių įtraukimas padidina modelio prognostinę vertę 8 %. Santykiai su motina ir draugais, savo sveikatos ir gebėjimų vertinimas, knygų skaičius namuose ir kitų asmenų fizinis smurtas reikšmingai prognozuoja psichologinę gerovę vyresniame amžiuje, net kai kontroliuojami pagrindiniai sociodemografiniai kintamieji. Šio tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad rūpestingos, saugios, stimuliuojančios ir kognityvinę raidą puoselėjančios socialinės aplinkos kūrimas vaikystėje gali prisidėti prie didesnės psichologinės gerovės net ir vyresniame amžiuje